Vis dar tęsiasi žiemos olimpinės žaidynės Vankuveryje. Apie tai pamiršti neleidžia Google’as – tik įsijungus matai vankuverišką Google logotipą. Nors nesu (lig šiol nebuvau) aistringa sporto ir ypač žiemos sporto mėgėja, šiemet žaidynės palietė ir mane

Pirma, Vankuverio vaizdai kartu su sniego pusnimis kiemuose ir gatvėse uždegė troškimą slidinėti, troškimą pašėlusiu greičiu leistis nuo didžiulių kalnų. Kraują ypač kaitino angliškai vadinama “mogling” rungtis, kur merginos didžiuliu greičiu “šokinėja” per mažus kalniukus (jų vikriai besilankstantys keliai sukuria šokinėjimo įspūdį), du kartus čiuoždamos trasoje per tramplynus padaro salto ar suktuką. Greitis, vikrumas, koordinacija… Ir aš taip norėčiau! Aišku, pirmiausia reikės išmokti slidinėti paprastuoju būdu bet vis tiek, labai uždegė noru.

Kitas dalykas – mūsų pažįstamas Marijos radijo savanoris italas Gian Luca, kuris kartu su žinomu lietuvių sporto komentatoriumi komentavo moterų biatlono varžybas. Tikrai buvo smagu klausyti. Jo lietuvių kalba toli gražu ne tobula, bet tokia juokinga, savotiškai miela. “Į trasą iščiuožia mergų karalienė…”, “šitie žmogai”… Ne vienas sutiktas bičiulis su dideliu entuziazmu atsiliepė apie Lucos komentarus. Ir ne tik dėl juokingų kalbos klaidų. Vienas vaikinas sakė, jog po tokių komentarų jam norėjosi tuojau pat bėgti ant sniego ir lėkti su slidėm Luca moka uždegti, įkvėpti. Tai labai gražu. Telefonu po to juokavom, kad dabar reikėtų jo laukti kokiame nors TV projekte nes juk pas mus labai populiarūs lietuviškai kalbantys nors kiek egzotiškesnės išvaizdos užsieniečiai

Su dideliu džiaugsmu laukiu, kada galėsime su broliu ar draugais važiuoti paslidinėti kurioje nors Lietuvos trasoje – Anykščiuose, Ignalinoje ar kitur (šie metai jų savininkams turėjo būti pelningi…). Tikiuosi, kad sniegas pasilaikys dar bent savaitėlę būtų kiaulystė – visą žiemą, kol truputį abejingai žiūrėjau į galimybę mėgautis sniegu, jo buvo iki kaklo, o dabar, kai užsidegė noras tikrai pasidžiaugti, jis imtų ir ištirptų… Na, bet ne pasaulio pabaiga visi tikri norai, esant kliūtims juos išpildyti, tik dar labiau aiškėja, išsigrynina.

Tad jei keliausite ant kalniukų, su slidėm ar be jų, nesvarbu, paimkit ir mane