Ką nuveikei šiame gyvenime?

Neuždirbai milijono? Netapai buože, valdančiu kitus žmones? Neišradai ko nors panašaus į raštą ar lemputę ar bent mobilųjį telefoną? Nesurengei pasaulinės parodos? Netapai top modeliu? Apie tave neparašė prabangiausias paskalų žurnalas arba labiausiai pripažįstamas meno/sporto/technikos/etc. mėnraštis?

Ne?

O siaube, tada tavo gyvenimas nuėjo šuniui ant uodegos… Tu – nieko vertas. Tu – tuščia vieta. Nulis. gali lįsti tiesiai po žeme ir lindėti ten, kol iš tikrųjų numirsi.

Vienas artimas žmogus taip galvoja. Man labai nesmagu ir labai keista. Jis užaugino kelis puikius vaikus. Dar keisčiau, kad tokiu savo požiūriu jis dalijasi vaikų akivaizdoje. Vaikai mokosi, kad jie tėčiui yra nulis, kad tėtis nelaiko jų savo pasididžiavimu, savo brangiausiu turtu, puikiausiu gyvenimo pastangų vaisiumi. Tėčiui per maža to, kad su juo augo jo vaikai, kad jie turi jo kraujo, išmoko jo įpročių, perėmė pasaulėžiūrą ir daugybe kitų dalykų. Kad jis jiems buvo ir galbūt  yra kaip tvirta uola, gynėjas ir vedlys. Jis gal net to nežino arba tuo netiki. O gal ir vaikai niekada nėra jam šito sakę.

Labai sunku suprasti. Turėdamas tokį lobį, tokius savo gyvenimo vaisius, jis nemato. Pakėlęs nosį, vis varvina seilę, žiūrėdamas į kitų gyvenimus ir pasiekimus, o pats pro akis praleidžia didžiulius, mano manymu, didžiausius perlus – užaugintus žmones. Taip, galbūt tai nebuvo sunkus ir vienas reikšmingas, didelis darbas, galbūt per mažai padaryta, galbūt net nesijaučia, kad tai MANO darbas ir MANO nuopelnas. Bet vien tavo, tėti, buvimas daug reiškė vaikams. Tavo neapčiuopiamas kasdienis pavyzdys, tavo būdas, viskas, ką tu darei, buvo tavo vaikams pamatas. Kaip šito neįvertinti?

Ir koks neapsišvietimas psichologijoje!!! Gal per mažai kalbama apie tai? Kad tėvas vaiko gyvenime yra lygiai taip pat svarbu kaip ir motina. Tėvystė yra daugybės dalykų pagrindas. Be tėvo vaikai praranda puse savo pasaulio. Jie yra sužaloti, nesaugūs, nepasitikintys savimi. Aš ne psichologė, bet tiek ir primityviose psichologinėse knygutėse gali perskaityti.

Mieli vyrai, linkiu jums nieko didelio nepasiekti gyvenime. Nieko didelio – šio pasaulio akimis. Geriau jau būkite su savo šeimomis, būkite kasdienybėje pilnai, tuose dalykuose ir tuose darbuose, kuriuos jums skiria gyvenimas. Tegu tai bus griovių kasimas, nesvarbu. Bet būkite džiaugsmingi dėl savo vaikų – jūs turite lobį – bendrystę su nuostabiomis sielomis. Jūs, būdami laimingi ten, kur esate, būdami laimingi tėvai, atliekate daugiau negu privalote. Liaukitės vaikęsi nebūtų dalykų. Liaukitės inkštę savo vaikų akivaizdoje. Liaukitės eikvoti savo gyvenimą tam, kas niekada nepadarys jūsų laimingų.

LIAUKITĖS.

El.paštu gavau laiškelį su vaikų mintimis. Nežinau, ar tai tikrai vaikų mintys, bet jei taip, galim pasimokyti iš jų paprastumo

• Kodėl Tu sutvėrei tokį pasaulį, kuriame mama verkia, kai suplėšo pėdkelnes? Mantas 2kl.
• Galima, aš Tau retkarčiais sapnuosiuosi? Austė 1kl.
• Į mūsų klasę atėjo naujokas. Jis toks, na Tu žinai. Galima, visos mano pragyventos dienos iki praėjusios savaitės nesiskaitys? Gabija 4kl.
• Padaryk, kad visi, pradedant močiute ir baigiant drambliais, būtų laimingi, sotūs ir šiltai apsirengę. Rokas 3kl.
• Tegul aš gyvensiu tiek, kiek nori mama. Tadas 2kl.
• Norėčiau paprašyti proto savo tėvams, o tai jie visai manęs nesupranta. Alvydas 3kl.
• Iš pradžių norėjau paprašyti tavęs šuniuko, bet paskui pagalvojau, kad negalima Tavęs trukdyti dėl visokių niekų ir prašysiu ko nors labai svarbaus. Padaryk, kad mama visada grįžtų iš darbo linksma ir gera. Eglė 3kl.
• Padaryk tą gyvenimą paprastesniu. Lukas 4kl.
• Gerbiamas Dieve, padaryk, kad kojos ir rankos visada būtų švarios. Evaldas 2kl.
• Va, kai manęs dar nebuvo, Tu jau žinojai, kad aš būsiu? O negalima buvo negimti? Evelina 2kl.
• Parodyk man paslapčiomis bent vieną angelą. Andrius 3kl.
• Noriu gyventi tame pasaulyje, kurį sukūrei Tu, o ne žmonės. Justė 4kl.
• Padaryk, kad mama su tėčiu susitaikytų, o aš už tai mesiu rūkyti. Edvinas 3kl.
• Susitinkam iki mirties, gerai? Justas 1kl.
• Ten pas Tave gražu ar nelabai? Emilis 1kl.
• Ką reikia padaryti su gyvūnėliu, kad galėčiau jį pasiimti su savimi į rojų? Agnė 4kl.
• Jei man ką nors skauda, tai reiškia, kad Tu ant manęs supykai? Austėja 3kl.
• O Tau yra taip buvę, kad kas nors Tau atrodo simpatiškas, bet jis nežiūri į Tavo pusę? Indrė 4kl.
• Kiek kartų aš patirsiu nelaimingą meilę? Trys kartai jau buvo. Julija 2kl.
• Ar Tau nenuobodu visada būti teisingam? Valdas 1kl.
• Duok sveikatos mamai, dėdei Tomui, dėdei Valdui, dėdei Vytui ir kitiems mano tėčiams, kuriuos turėsiu. Arūnas 4kl.
• Tegul mane pamilsta Dovilė, o aš už tai galėsiu su ja susituokti. Tomas 4kl.
• Jei aš papulsiu į pragarą, ir Tu mane ten pamatysi, tai stovėsi ir ramiai sau žiūrėsi, kaip iš manęs ten tyčiojasi? Lukas 3kl.
• Na, gerai, Viešpatie, mane tėvams atnešė gandras, bet iš kur jis mane gavo? Erikas 3kl.
• Labas, Dieve… Kaip tavo reikalai, kaip gyveni, kaip tavo sveikata? Sofija 2 kl.
• Jei tu padarysi pasaulio pabaigą, tai kas tada tau melsis? Jonas 4 kl.
• Apskritai, tai aš Tavim netikiu. Vat pasakyk, kodėl tada žmonės tavęs nemato? Jurijus 2 kl.
• Kiek šalių tu aptarnauji? Mantas 3 kl.
• Ar limonadas tai vaikiška degtinė? Antanas 1 kl.
• O koks tavo išsilavinimas? Greta 3 kl.
• Kaip tu manai, kas skamba graudžiau :
  ,,Sušelpkite Kristaus vardu”, ar ,,Sušelpkite dėl Dievo?” Tomas 3 kl.
• O kai tu buvai mažas, ar klausei mamos? Monika 2 kl.
• Aišku, kad aš tave labai myliu. Bet mamą ir tėtį – daugiau. Ar tai nėra blogai? Renata 2 kl.
• O kai žvakes bažnyčioje pardavinėja, tai čia tavo biznis? Kristė 2 kl.
• Kai mama man nenuperka saldumynų, tai čia tu jai patarinėji? Saulius 3 kl.
• Aš perskaičiau, kad Kristus žydas, bet juk jis tavo sūnus. Tai ką, tu irgi žydas? Samanta 3 kl.
• Nuo kada galima laikyti žmogų suaugusiu? Nuo tada, kai jis jau nebijo skiepų, ar nuo tada, kai jam patinka Emilija? Artas 2 kl.
• Kiek gi tau metų, Viešpatie? Ilona 2 kl.
• Ar tikrai, kad visos pasakos apie tave, teisybė? Linas 2 kl.
• Na, gerai, Dieve. Kristus kentėjo dėl žmonių. O dėl ko tada kenčia žmonės? Živilė 2 kl.
• Bet juk pirmieji pradėjo gimdyti vyrai. Prisimeni Adomą ir Ievą. Ir kas gi tau taip nepatiko, kad visą šitą sunkumą uždėjai ant moters? Agnetė 3 kl.
• Katalikai turi vieną dievą, musulmonai – kitą, žydai – dar kitą, rusai ir vokiečiai – dar kitą. Tai kiek gi jūsų iš viso yra? Raselė 3 kl.
• Ar tu turi protą, ar esi visas iš dvasios? Vinona 2 kl.
• Biblijoje tu rašai, kad iš pradžių buvo žodis. Koks jis? Audra 1 kl.
• Ką pirmiausiai padarė Kristus, kai prisikėlė? Gedas 1 kl.
• O kodėl vargšai prašo išmaldos prie bažnyčios? Ar tu registruoji tuos, kurie duoda? Domas 2 kl.
• Vadinasi, jei aš teisingai supratau evoliuciją, tai tu sukūrei Adomą ir Ievą, o paskui žmonės atsirado iš beždžionės? Paulius 3 kl.
• Kodėl pavasarį, kai tu uždegi danguje žvaigždes, pūti šiltą vėją, aplinkui taip tylu, tylu, man kai kada norisi verkti? Sima 3 kl.
• Ar tavo angelai lanko mokyklą? Saulė 1 kl.
• O kiek tu vyresnis už žemę? Kristupas 2 kl.
• Kaip tu ten danguje gyveni? Ar viską turi? Gal ko reikia? Eva 1 kl.
• Kas buvo iš pradžių – Adomas su Ieva ar dinozaurai? Rūtelė 3 kl.
• Tu juk toks geras. Tai kam tada žmonės tave vargina su savo prašymais? Ieva 3 kl.
• Ar tu supranti, kaip gėda būti neturtinga? Laima 2 kl.
• Kodėl pas mus namie toks šuniškas gyvenimas, kad nei vienas katinėlis nepripranta? Eliza 3 kl.
• Kaip tu atskiri vyrišką sielą nuo moteriškos? Ar žiūri jiems tarp kojų? Julius 1 kl.
• Ar pas ateivius irgi bus pasaulio pabaiga? Rimas 2 kl.
• Ar tu oro direktorius? Aiva 2 kl.

P.S. Gal žinote, iš kur tai paimta ar kas sumanytojas? Nenorėčiau pažeisti turtinių autoriaus teisių…

Diakonas Mindaugas šiandien paskambinęs labai sudomino. Klausė, ar galėtų vaikai kada sukalbėti rožinį per Marijos radiją.

Pasirodo, Pilaitės parapijoje, kurioje jis tarnauja, yra grupelė vaikų, kurie kartą per savaitę susirenka melstis rožinį. Penktokai-šeštokai. Jų yra virš dešimt… Tai vaikai, “pasilikę” bažnyčioje po pasiruošimo Pirmąjai Komunijai.

Nekantrauju pamatyti juos ir sužinoti, kas tai, kas skatina juos melstis šia sena vargdienių malda?..

Jau gera savaitė kaip mylima mano kursiokė Donata išvykusi į Armėniją, kur puse metų savanoriaus: kelias valandas per dieną užsiims su vaikais ir rašys “handbook’ą” apie savanoriavimą Armėnijoje.

Su jos sutikimu cituoju kelias pastraipas iš pirmojo laiško:

“Šiandien pirmą kartą aplankiau vaikų namus, kuriuose turėčiau suprasti, kas yra praktinė savanorystė. Išėjau iš ten ne tik nusikalusi, bet ir biški pikta. Buvau su penkiais mažais dauno sindromo vaikais apie tris valandas. Su manim šiandien nebuvo Ilos (mano kambariokės lenkės) vaikų namuose, kuri jau turi patirties. Jai vakar, kai važiavom į kalnus leistis į urvą, įkando šuo ir ji turėjo apsilankyti pas gydytoją, bet nuo pasiutligės jos taip ir nepaskiepijo – tik aprišo. Taigi aš buvau su viena socialine darbuotoja ir tie vaikai man surengė tikrą išbandymą, na, jie tiesiog tokie yra, jie reikalauja dėmesio visokiausiais būdais, visą laiką nori būti apsikabinę, džiaugiasi mano plaukais ir sijonu ir nepasidalina jų. tiesą sakant, jaučiausi irgi šiek tiek neįgali, nes negaliu suprasto, kas vyksta, ką jie daro. Sudėtinga paaiškinti.”

Labai šypsojausi, net juokiausi, skaitydama šitą laiško dalį Donata yra mergina, kuri mėgsta turėti savo erdvę ir nepuola glebesčiuotis, tai vos tik bandau įsivaizduoti aprašytą situaciją su vaikais… Ji tikrai patiria kažką naujo Donatėle, laikykis :*