Yra vienas žmogus, su kuriuo mūsų santykiai labai keisti. Jis laiko mane drauge, o aš jo nelabai suprantu, jis man kaip iš kitos planetos. Ką daryti? Kaip man elgtis su tuo žmogumi?

Apskritai, kas yra draugystė? Kaip ji atsiranda? Kokie žmonės gali draugauti? Ar reikia mokytis draugauti, ar tai įgimta?

Labai daug klausimų, į kuriuos atsakymų dar neturiu. Man tik keli dalykai aiškūs – draugystei reikia:

a) laiko;
b) atvirumo ir nuoširdumo, buvimo savimi;
c) pagarbos kito laisvei;
d) gebėjimo duoti, dovanoti, pamiršti save;
e) gebėjimo atleisti kitam ir sau;
f) humoro jausmo;
g) paprastumo.

Surašiau ir išsigandau – negi be viso šito negaliu draugauti? Negi reikia tiek daug, kad būčiau drauge?

Čia tik teorija. Bet, manau, nejučiomis tai įsigyvendina tikrovėje.

Ką dabar patiriu, tai kad draugystė (bet koks santykis) turi pereiti ir per skaudžius laikus. Skaitau knygą “Gelmių evangelizavimas”, kurioje rašo, kad turime daug iliuzijų ir reikia, kad jos sugriūtų. Tai santykiuose jos turbūt labiausiai griaunamos… Dieve, duok drąsos ir vilties, kad sugriuvus iliuzijoms liks kažkas gero

Draugaukim