Šiomis dienomis Marijos radijas transliuoja įrašus iš Pasaulinės lyderystės konferencijos. Tai įvairių organizacijų bei krikščioniškų bendruomenių vadovai, kalbantys apie tai, kas uždega mūsų širdis, ką reiškia vesti žmones pas Kristų, su Kristumi, ką apskritai reiškia vesti žmones, kaip tai daryti. Ir kodėl mūsų širdyse yra toks troškimas.

Puikios paskaitos-pranešimai-liudijimai-dalijimaisi. Mus turėtų jaudinti pasaulio neteisybė, mes turėtume bijoti ir kartu drąsiai eiti į iššūkius. Mes nuolat turėtume patirti, kaip mums reikia Dievo ir kartu kiek daug Jis gali per mus nuveikti. Klausiau Bilo Haibelso paskaitos “Šventas pyktis” (versčiau “Šventas apmaudas”). Ar atsimenate duonos ir žuvies padauginimą? Ar atsimenate, ką mokiniai Jėzui sakė, kaip atsikalbinėjo, kad negali nieko padaryti, negali pamaitinti šitokios gausybės žmonių. Ir ką jiems atsakė Kristus? Atneškite, ką turite. Atneškite, net jei tai tėra pora žuvyčių ir keli kepaliukai duonos. Ir ką Jis padarė su tuo, sakytume menkniekiu, kurį mokiniai jam davė? Jis padarė stebuklą. B.Haibelsas ragino: leisk Kristui padaryti stebuklą iš to mažmožio, kurį turi savyje. Duok jam tai, ką turi ir pamatysi, kokių didžių dalykų Dievas trokšta tavo gyvenime.

Kitas pranešėjas – Tarptautinio teisingumo misijos prezidentas ir įkūrėjas Garis Hogenas. Jis sako, jog sunkiausia krikščionims ir pasauliui patikėti, kad Dievas geras. Kaip galiu tikėti, kad Dievas geras, jei kasdien iš bado miršta tūkstančiai vaikų? Kaip galiu tikėti, kad Dievas geras, kai vaikai yra prievartaujami, parduodami prostitucijon, kaip galiu tikėti tuo?

Ir jis duoda atsakymą – aš esu tas, kuris gali padėti patikėti Dievo gerumu. Kaip tik aš esu siunčiamas, kad pasaulis patikėtų Dievo gerumu. Pikti, sąmoningai kenkiantys žmonės negali uždengti Dievo gerumo. Po šios paskaitos kilo stiprus noras sužinoti, dėl ko Dievui skauda širdį. Noriu tai pamatyti, jei reikia, – patirti. Kad tik galėčiau prisidėti, kvaila tai sakyti – padėti Dievui liudyti, net duoti pasauliui Jo gerumą.

Puikios paskaitos, stiprus Dvasios postūmis. Verta paklausyti. Dabar įrašai skambės pirmadienį-trečiadienį, 10 val., 22 val. ir kitos dienos 8 val. Galite klausyti ir internetu: www.marijosradijas.lt. Čia taip pat rasite detalesnį paskaitų pristatymą (žiūrėkit prie 10 val. Aktualijų).

Taip pat gražių jums 2011 sutiktuvių Ateinančius metus Lietuvos vyskupai paskelbė Dievo gailestingumo metais. Tegu Dievas leidžia mums suprasti, koks yra Jo gailestingumas ir ką jis reiškia mūsų gyvenime.

Šiandien jau antra diena, kaip aš Kaune, Marijos radijuje. Pakeisiu į motinystės atostogas išeinančią Ingą, programų direktoriaus asistentę. Kartu su kolegomis būsim atsakingi už programą, jos kokybę, už tai, kad visos programos dalys būtų laiku ir vietoje. Kadangi praktiškai visą Marijos radijo “turinį” kuria savanoriai, daugiausiai laiko tikiuosi praleisti su jais.

Prisipažinsiu, šiąnakt visą naktį mintyse bendravau su gausybe savanorių, apie kuriuos svajoju Marijos radijuje. Mintyse sukosi mintys apie tai, kaip juos reikės visko išmokyti, kokius koldūnus reikės jiems virti pietums, kaip atpažinti juose talentus ir padrąsinti juos atrasti savo dovanas.

Meldžiuosi, kad ši svajonė – laimingų savanorių būrys Marijos radijuje – išsipildytų. Ir jūsų prašau pagalbos šiame naujame darbe. Jei galite, retkarčiais paklausykite, panagrinėkite, pasakykite pastabų apie Marijos radijo laidų ir visos programos kokybę. Taip pat jei išgirsite, kad kažkas norėtų išmokti dirbti su radijo aparatūra arba norėtų žurnalistinės praktikos, taip pat norėtų dalintis tikėjimu, nukreipkite pas mane

P.S. Galimybė kurti ir iš tikrųjų susitikti su kitais žmonėmis yra nuostabi

Ruošdamasi šiandienos pokalbiui su kunigu Benoit Domergue (demonologu iš Prancūzijos; jis dalyvaus “Iššūkio” laidoje), šiek tiek pažiūrinėjau, ką Youtube rodo apie juodąjį metalą. Demonologas, kurį kalbinsime, teigia, jog ši subkultūra savo buvimu garbina šėtoną.

Draugas atsiuntė nuorodą į interviu su norvegu, juodojo metalo atlikėju Gaahl, grupės Gorgoroth vokalistu:

Jo gyvenimo būdas – vienatvė, atsiskyrimas, kažkokia mistiška per atstumą gyvenančių žmonių “bendruomenė”. Jo sceninis įvaizdis ir muzika – bauginanti. Eurovizijos laimėtojai iš Suomijos – vaikiškas popsas palyginus. Gyvenimo aplinkybės ir istorija – niūri (gyveno toli nuo miesto (Norvegijos gamtinės sąlygos…), mokėsi “mokykloje”, kurioje tebuvo du mokiniai… Ir tas vienintelis “mokykliokas” būdamas aštuoniolikos nusižudė).

Visa tai – galimo nelaimingo gyvenimo priežastis, bet ar būtinai čia įsipainioję demonai? Vienintelis dalykas atkreipia dėmesį – jo “pomėgis” užsiiminėti magija ir okultiniais dalykais (apie tai jis užsimena kitame interviu), nori nenori sufleruoja apie jo siekį bendradarbiauti su piktąja dvasia. Ir tai atsispindi jo muzikoje, sceninėje aprangoje ir t.t. (gal reiktų sakyti atsispindėjo – nežinau, ar jis tebekuria ir tebeatlieka juodąjį metalą).

Galiu nuraminti save ir kitus jautresnių nervų žmones: tiems, kurie nesame įsitraukę į šamanizmus, magijas, dvasių kvietimus ir t.t. net nereikia per daug mąstyti apie akivaizdžius ir bauginančius velnio pasireiškimus. Ne dėl to, kad tai yra tipo baisūs dalykai ir nu nu nu, vaikučiai, negalima, nes paskui košmarai sapnuosis. Bet tai viduje nėra taip tikra ir grėsminga, kaip gali išoriškai atrodyti. Kam mums jautrinti savo vaizduotę ir jausmus (ypač jei esame į tai linkę?).

Juolab, kad velnias labiausiai laimi ne tada, kai yra atskleidžiamas [va, žiūrėkit čia velnias]. Jam tai nereikalinga, nes jo esmė – apgauti, apsukti žmogų, kad šis laisva valia pasirinktų blogį. Bėda, kad yra labai mažai žmonių, kurie sąmoningai renkasi blogį; didžiumą visgi reikia išdurti – pasakyti, kad ten, kur blogis, iš tikrųjų yra didesnis gėris… Taigi velnio didysis tikslas nėra bauginti mus akivaizdžiais “apsireiškimais”. O mes kai susitelkiame į tai ir vien apie tai galvojame, kartais per atrodo smulkmenas puolame jam tiesiai į glėbį…

Taigi nesimėgaukime baime ir vaizdais apie apsėdimus arba apeigų žiūrėjimus. Tai tam tikra prasme yra jausmų masturbacija. Yra tikra, kad žmonės kviečiasi piktąjį ir jis ateina. Bet lygiai taip pat tikra, kad vos tik žmogus nori eiti kitu keliu – jis gali tai padaryti. Gal per didelius sunkumus (kaip ir mes kiekvienas). Bet galiausiai velnias nėra viską galintis. Jis tik bejėgis šunytis, lakstantis mums aplink kojas ir besistengiantis įkąsti.

Palyginimui, pažiūrėkite ir šį interviu su tuo pačiu žmogumi. Ar pastebite skirtumą? Matyti jame vykstantys pokyčiai:

Svarbiausia, ką supratau, kad piktosios dvasios nereikia nei labai nuvertinti (velnias su juodom kanopom ir miela uodegyte yra tik pasakos veikėjas, nereikia čia mūsų gąsdinti), nei pervertinti (visas pasaulis yra valdomas blogio, demonų ir visi mes eisim į pragarą…). Kaip ir visose srityse, ir čia reikia blaivaus proto ir tiesos: neperlenkti lazdos nei į vieną, nei į kitą pusę.

P.S. Kam rūpi ši tema, kviečiu ateiti į kunigo Benoit Domergue paskaitas šią savaitę. Arba klausytis “Iššūkio” šiandien, 20 val. per Marijos radiją.

Mylimieji, spalis – pats geriausias mėnuo atrasti rožinio maldą. Kviečiu kiekvieną dieną sukalbėti rožinį ar bent vieną jo dalį.

Kas yra rožinis ir kaip jį melstis? Skaitykite čia.

Arba kalbėkite jį kartu su Marijos radiju, tiesioginė rožinio transliacija kasdien 14 ir 19 val.

Suprantu, Marijos radijas su rožiniu priešaky pirmiausia asocijuojasi su močiutėmis ir davatkiškumu. Bet žinot, pagyvenę žmonės ne tokie jau durni, ir gyvenimo nemažai matę… Tai kas, kad jų raiškos forma kartais mums nesuprantama. Bandykite pagauti esmę

Gražaus jums spalio su Marija

Praėjusį savaitgalį Pažaislio vienuolyne, Kaune, šventėm Marijos radijo penkerių metų gimtadienį. Tai tikrai yra stebuklas – radijas, kuris išsilaiko vien klausytojų aukų dėka. “Boba bobai sakė” duomenimis, vienos antenos nuoma TV bokšte, kad būtų galima transliuoti, vienam mėnesiui kainuoja 16 tūkst. litų. Man sunku patikėti, kad tokie, ir dar didesni pinigai yra surenkami iš Marijos radijo klausytojų. Esame įpratę sakyti, kad tai – močiučių radijas. Pasiklausius Intencijų laidos prieš Rožinį, iš tiesų taip ir atrodo – skambina vien senučiukės, pasiguodžia, girdisi, ir ašarą kai kurios išspaudžia (Intencijų pusvalandis yra viena nerealiausių – mieliausių man laidų; jame, nors ir trumpai, žmonės gali išsakyti savo skausmą). Neturime tikslių auditorijos tyrimų. Bet kad ir kaip ten būtų, tos močiutės žvėriškai daug gali, pasirodo Myliu ir gerbiu

Marijos radijas apskritai yra unikalus reiškinys. Ne tik todėl, kad eteryje mėginama skelbti Dievo žodį. Pati organizacijos struktūra – Marijos radijo turinį kuria savanoriai. Ne profesionalai, ne apmokami žmonės, bet iš šen bei ten atsiradę geros valios (o kartais didelių ambicijų) žmoneliai. Tikrai verčia stebėtis… Kas galėtų patikėti, kad toks projektas mūsų “sumaterialėjusioje, savanaudiškoje visuomenėje” (niekada nesutiksiu su tokiu absoliutinimu) gali veikti?

Nors gal tikrai nereikia aklai žavėtis? Gal tikrai iš dalies Marijos radiją į priekį varo asmeninės ambicijos, noras pasirodyti, noras užsitikrinti/nusipirkti sau gerą vardą arba “vietą Danguje”? Bet tegu tokios giluminės žmonių intencijos lieka tų žmonių ir Dievo pokalbių tema akivaizdus yra rezultatas – penkerius metus veikiantis ir vis daugiau miestų savo bangomis pasiekiantis radijas. Valio! Bravo! Super!

Esu beprotiškai laiminga, kad turiu galimybę darbuotis Marijos radijuje. Juolab, kad ten galiu pamatyti, kaip Dievas suvienija pačius įvairiausius žmones. Kad ir mūsų, vilniečių, kelionė vienu autobusu į gimtadienio šventę Kaune. Kokį pusvalandį kelionės pradžioje kalbėjome poterius devyniems angelų chorams kiekvienam chorui po vieną galiausiai pamečiau skaičių ir tik kalbėjau kartu ir grožėjausi – tie senukai nerealūs. Jie savotiškai pakvaišę, kiekvienas su savais “prieskoniukais”, sava pasaulio ir tikėjimo samprata. Būtent tai ir yra nusotabu. Tame autobuse patyriau kažką panašaus, lyg būčiau nepažintose džiunglėse, kur kiekvienas milimetras alsuoja vis kitokia gyvybės forma. O geriausia, kad šitos džiunglės nepavojingos. Jos draugiškos. Net kai primygtinai nori pasukti tavo gyvenimą į “tiesesnį kelią į laimę”, tai daro labiau iš noro padėti nei dėl kokių bjaurių ketinimų valdyti tave.

Tikrai… Mes, būdami skirtingo amžiaus, turėdami absoliučiai skirtingas patirtis, skirtingas nuomones greičiausiai daugeliu paprastų gyvenimo klausimų, esame viena. Galime kalbėti poterius kartu (manau, kad poteriai – tai viena iš daugelio maldos formų; Dievui svarbiausia laikas, kurį skiriame Jam, svarbiausia pats faktas: Dieve, Tu man svarbus, noriu Tavęs savo gyvenime, noriu, kad vienytum mus). Dievas yra tas, kuris vienija. (Gal ne visai į temą, bet… Esu tikra, kad Dievas su džiaugsmu “dalyvauja” ir tokiuose renginiuose, kaip Kritinė masė kur daugybė žmonių suvažiuoja su dviratukais ir rieda miesto gatvėmis, taip truputį sutrikdydami automobilių eismą. Dalyvavau ten vieną kartą. Ir žinokit, mano džiaugsmo spidometras buvo pasiekęs raudoną padalą – žmonės susiburia dėl VIENO TIKSLO. Ir tai jau turi kažkokios magijos savyje. Būdama krikščionė, manau, kad ta “magija” yra Šventoji Dvasia Vienybės dvasia. Esanti ten, kur žmonės susivienija dėl vieno gero tikslo.

Tai va. Nuo Marijos radijo iki Kritinės masės Linkiu jums kuo dažniau patirti tą vienybės džiaugsmą, o dar labiau – nuolat kurti ir skatinti vienybę savo aplinkoje. Tegu jus vienys stalo žaidimas, mėgstamas patiekalas ar gera TV laida, svarbu – užčiuopkite tą vienybę ir vykitės ją

Iki!

P.S. Ar pastebėjote, koks gražus dabar pasiduodu.lt dizainas? Ačiū Linui, kuris visa tai sugalvojo ir padarė. Ta graži smilgų nuotrauka irgi jo kūrinys. Labai labai ačiū tau, Linai!