Turėdama laisvą dieną, netyčia pasiėmiau paskaitinėti E. Fromm’o knygą “Žmogaus destruktyvumo anatomija”. Autorius – psichoterapeutas, akademikas, parašęs ne vieną knygą apie jausmus, santykius ir šiaip gyvenimą. Mane nustebino ir išlaisvino viena iš knygoje išsakytų minčių (knyga pakankamai mokslinė):

“Nervus tyrinėjančių mokslų duomenys, kuriuos aptariau, padėjo sukurti koncepciją apie vieną agresijos rūšį – agresiją, padedančią išlikti gyvam, biologiškai adaptyvią, gyvybinę. <…> žmogus apdovanotas potencialia agresija, kurią mobilizuoja grėsmė jo gyvybiniams interesams.”

Žmogus apdovanotas agresija! Niekada nebūčiau pagalvojusi apie tai. Jei kartais agresija yra geras, gyvybę gelbstintis dalykas, kodėl ją nurašyti kaip visomis prasmėmis blogą, vengtiną? Agresija (sakyčiau, didelis energijos antplūdis gynybai) pati savaime yra geras dalykas. O mes, bijodami jos ar padarinių, kitų žmonių smerkiančios reakcijos, stengiamės ją izoliuoti savo viduje ir nuo to kenčiame. Nepažinodami energijos savo viduje, nežinodami, kad tos energijos tikslas – gelbėti mus, uždarome tą energiją savyje ir džiūstame: pirmiausia nesinaudojame savo energija kaip atmestina, o prie šito dar ir visas jėgas paskiriame tai energijai uždaryti ir neišleisti.

Bijome. Nežinome, kaip su tuo gyventi, kaip elgtis, kaip priimti, kad mums ne viskas patinka, ne viskas mums gera, kad kiti žmonės mums gali kelti grėsmę (ar bent mes jiems priskiriame tokį vaidmenį).

Bet jei tik priimtume tą energiją ir nukreiptume ją tinkama linkme, pavyzdžiui, iškilusiai problemai spręsti, būtume patys laimingiausi žmonės.

Manau, tai menas, kurio esame kviečiami mokytis nuolat.

Labai nuliūdino šiandienos įvykiai Vilniuje.  Žmonės nesuvokia, kad griaudami jie nieko nesukurs, nieko neįrodys, nieko neįtikins, nebent įneš dar didesnę suirutę. Argi jie nežino, kad tie stiklai, kuriuos išdaužė, irgi bus perkami už mūsų visų sukurtą vertę (lrt.lt praneša, kad nuostoliai gali siekti 2 mln. lt)? O tie žmonės, kurie sužeisti taip pat bus gydomi mūsų visų sąskaita. Čia labai pragmatiškos detalės. Bet juk tai visiška tiesa: naikindami turtą ar ėsdami žmonės, mes griauname savo lizdą, ardome savo šeimą. Netiesa, kad galiu atsiriboti nuo valdžios, nuo valstybės. Tai yra netiesa. Aš esu valstybės dalis. Kiekvienas yra. Todėl liūdna matyti, kaip “ląstelė” griauna savo pačios “kūną”. Mitinge tas labai aiškiai pasimatė, bet juk destrukcija vyksta nuolat

Tokiomis akimirkomis suvokiu, koks svarbus yra išsilavinimas, emocinis intelektas, tikėjimas.

Ir dar viena mintis: žmonės atmeta, nenori pripažinti, kad po gerų laikų ateina blogi, kad vienaip ar kitaip reikės pergyventi viską, nepriteklius taip pat.

Linkiu budėti savo šrdyje ir neatsakyti agresija į agesiją, bet melstis už sužeistus žmones. Tuos, kurie išlieja pyktį viešai ir tuos, kurie pyksta, neapkenčia tyloje.

P.S. Ištrauka iš teksto “Ekspertai: situacija blogesnė nei atrodė” iš lrt.lt:

Agresiją paskatina nesaugumo jausmas

Psichoterapeutas Raimundas Alekna teigė, kad agresijai žmogų paskatina nesaugumo jausmas.

„Vieni tiesiog nukreipia agresiją į save ir žalodami save pasiekia, kad jiems būtų suteikta medicininė pagalba. Panašus modelis veikia, kai žmonės nukreipia agresiją į kitus, kad jiems būtų suteikta teisėtvarkos institucijų pagalba“, – lrt.lt sakė R. Alekna.

Pasak psichoterapeuto, nagrinėjant priežastis, kodėl žmonės galėjo taip jaustis, didelės įtakos turėjo visuomenės spaudimas formuojant jų nuomonę.

„Svarbios institucijos, tokios kaip žiniasklaida, užsiėmė įtaiga, kad yra blogai. Tarsi buvo bandoma įteikti, kad penktadienį susirinks keli tūkstančiai protestuotojų, galimai bus riaušės, tai ir darė įtaką. Dar turėjo įtakos riaušės Rygoje. Psichologai atkreipia dėmesį, kad žiniasklaidoje reikia vengti detalių tekstų apie panašius įvykius, nes tai ragina elgtis taip, kaip kiti. Tai tarsi skatinimas lenktyniauti“, – sakė R. Alekna.

Pasak R. Aleknos, „prognozės, kaip bus, rašo scenarijų įvykiams“.

„Tokiuose tekstuose reikėjo vengti interpretavimo. Tarkim, vengti formuluočių, jog Premjeras gąsdina dėl mokesčių. Kai paklausai Premjero, girdi, kad jis pakankamai santūriai kalba. Daugelis žmonių, neturėdami galimybės betarpiškai girdėti jo, tiki, kad taip ir yra“, – perspėjo R. Alekna.

R. Alekna stebėjosi, kad protestuoti ryžosi minia, kuriai oficialiai mokesčiai buvo sumažinti, ir neatmetė galimybės, kad žmonės buvo kurstomi net politikų.