Pieva

Raktas į laimę – meilės ieškoti ten, kur jos iš tiesų yra

Yra dalykų ir žmonių, kurių dėka suprantu, kaip labai trokštu meilės. Pamatau trūkumą, ertmę savyje, kuri tuščia. Arba tiksliau pamatau, kiek dar daug savyje nematau, kiek daug manęs yra paslėpta nuo manęs pačios. Kokia didžiulė ta grėsminga tamsa! Kokią didelę baimę ji man kelia!

Aš nuoširdžiai bijau savęs pačios, to, kokia didinga arba kokia menka galiu būti! Labiausiai, kokia didinga ir dieviška būtybė esu giliai širdyje. Mane tai siaubingai gąsdina.

Kada tai nutinka? Read the rest of this entry »

Brolio mirtis ligoninėje: kaip išgyventi skausmą?

Šiandien parašiau vieną istoriją. Nuo gripo komplikacijų mirė vyras. Jo sesuo ir žmona labai dėl to išgyveno. Joms ramybės nedavė kelios detalės. Jų įsitikinimu, medikai neperspėjo, kas vyro laukia, nesakė išsamiai, kas jam yra. Leido raminamuosius, kai nuo gripo jie lyg ir niekuo padėti negali. Nevežė į didesnę ir tikėtina geresnę ligoninę. O vyrui mirus jo kūno artimieji nespėjo pamatyti, jis buvo nuvežtas į morgą.

Ten daug detalių, netrukus tekstą paskelbsim portale lrytas.lt. Bus galima detaliau susipažinti su aplinkybėmis.

Man suspaudė širdį, besiklausant vyro sesers. Ji turėtų taip smarkiai kentėti! Ji tiek kovoja, kad išsiaiškintų teisybę! Samdo advokatą, seka informaciją, vis dar gyvena brolio mirtimi! Kaip jai svarbu sužinoti aplinkybes, kuriomis brolis išėjo!

Taip pat mane sužavėjo moters užsidegimas. Atrodė, kad dėl brolio ji padarytų viską. Sakė, kad brolis jai kaip sūnus. Ar matėte mamas, kai jos gina savo vaikus? Jos kaip liūtės, iššiepusios dantis. Man patinka stebėti, kaip dėl vaiko motinoms užverda kraujas. Kažkas gražaus moteryje pabunda.

Įdomu, kas būtų, jei tą energiją, kurią ji skiria rasti atsakymui, ji skirtų atleidimui ir maldai už brolį? Ar tai palengvintų jos buvimą? Ar tai padėtų broliui laimėti amžinąjį gyvenimą danguje?

Kas nutiktų, jei ji išdrįstų iškentėti netekties skausmą, susitaikyti su neteisybe? Ar pamatytų kitokį pasaulio vaizdą? Ar pamatytų gydytojus, kurie dažnai be proto stengiasi dėl savo pacientų, tik ne visada pasirenka tinkamas priemones? Ar pamatytų, kad visi žmones nori gero, tik ne visi žino, kokio to „gero“ konkrečioje situacijoje reikia?

Esu tikra, kad šie puikūs atradimai jos dar laukia! Labai norėčiau, kad ji liautųsi nešti šitą sunkią naštą ir atiduotų ją Dievui. Nesame pajėgūs tiek iškentėti vieni, be Kristaus. Jis vienintelis mus įkvepia, tik Jis gali už mus tai padaryti.

Man sunkiose situacijose labai padeda mintis, kad  Dievas iš visko gali padaryti kažką gero. Net ir, rodos, beprasmė mirtis gali būti prasminga. Vien tuo, kad kentėdami mes augame, daugiau suprantame, tampam labiau žmonėmis.

Linkiu jai kuo greičiau rasti ramybę! Ne viskas suprantama, bet viskas gali būti mylima!

Atsiprašau už veidmainystę

Buvau išpažinties šiandien. Kaip šlykštu turėti nuodėmių! Tai kaip dėmės ant drabužio – šlykščios, smirdančios dėmės. Kaip šlykštūs kirminai mano kūne. Negaliu pakęsti jų. Jei ne Dievo atleidimas, ko gero, už savo nuodėmes užmėtyčiau save akmenimis. Ir ypač, kai tos nuodėmės griauna kitų žmonių tikėjimą.

Kaip tai vyksta? Aš kalbu, kalbu, kalbu apie krikščionišką gyvenimą, apie tai, kaip nereikėtų daryti to, ano ir trečio. Pykstu, kai nusideda kiti. O paskui ramiu veidu darau tą patį, už ką smerkiau ir kritikavau aplinkinius. Tai yra šlykštu. Ir (vajetau, kaip sunku tai pripažinti) aš taip elgiuosi.

1. Šlykštu dėl to, kad veidmainiauju.

2. Dar blogiau, kad per mano silpnumą nuo Dievo nusigręžti gali niekuo dėti, Dievui brangūs, žmonės.

Noriu atsiprašyti visų, kam taip yra nutikę su manimi. Galėčiau pradėti nuo buvusios mano kambariokės iš bendrabučio laikų Gailės. Jei gerai pagalvočiau, sąrašas būtų ilgas.

Siaubingai elgiausi jūsų akivaizdoj. Man kartais taip gėda už savo veiksmus ir kaip jie neatitinka žodžių! Galiu tik pasiteisinti, kad visa tai – iš mano silpnybės. Nenoriu taip elgtis, bet nuodėmė, gyvenanti manyje, tai įvykdo.

Meldžiuosi už jus ir jūsų tikėjimą. Meldžiuosi ir prašau atleidimo. Kol kas tik čia, internete. Kai turėsiu drąsos, padarysiu tai gyvai, akis į akį.

***

Esu dėkinga Kalvarijų kunigui už šiandien man skirtą atgailą – 139 psalmę. Štai jos pradžia:

139

VIEŠPATIE, ištyrei mane ir pažįsti.

Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju, –

iš tolo supranti mano mintis.

***

Koks artimas mums yra Dievas. Kaip kvaila ir kartu kaip žmogiška yra nuo jo slėptis! Dėkoju jam už atleidimą. Tai geriausia, kas man galėjo nutikti!

Džiaugsmas giedoti ir pianinas per vieną parą

Šį savaitgalį po ilgos pertraukos patyriau didelį džiaugsmą. Leidau sau darydama namų ruošos darbus ir vairuodama klausyti šlovinimo giesmių (grupės „Ichthus“). Dainavau kartu su vokaliste/u. Mano širdis atsigavo. Dainuoti yra gera. Ypač šlovinti, atiduoti garbę Dievui.

 

 

http://www.youtube.com/watch?v=TKQP2me1oIk&feature=BFa&list=PL985D5584EF5017B0

 

Taip pat šį savaitgalį Biržuose vyko krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos“. Savotiškai jungiausi prie jo giesmėmis. Jei turite įspūdžių iš šventės, pasidalinkit, labai įdomu, kaip ten viskas vyko.

Ir dar šį savaitgalį įvyko vienas stebuklas. Penktadienį kalbėdama su Romanu, mėginau sužinoti, kokie užsiėmimai mums abiems patinka. Jis priminė man pianiną – ir jam, ir man visai patinka kartais pamaigyt pianino klavišus.

Šeštadienį nuėjusi į choro repeticiją, per pertrauką priėjau trumpam prie elektrinio pianino ar vargonėlių, nežinau, kas ten tiksliai, ir šiek tiek pagrojau. Prie manęs priėjo viena choristė ir sako: „Žinai, turiu elektroninį pianiną namie, mano sūnus juo nebegroja. Gal nori pasiskolinti jį ir pasimokyti namuose?“

Sakau, žinoma! Kaip tik buvau tą dieną su automobiliu, nuvažiavau ir paėmiau pianiną. Dar ir jaukiai papietavom gerosios choristės namuose. Ji nuostabi. Tokia kantri išmėginimuose šeimoje!

Tikintys žmonės yra labai geri! Dievas yra geras! Ačiū Jam!

Brolis Astijus, gėjai ir kodėl aš tai padariau

1. Brolis Astijus pavargo. Jam reikia pailsėti. Labai gaila, kad darbai jį taip nuvarė nuo kojų ir neleido atpažinti klaidos. Labai kenčiu už jį ir meldžiuosi. Buvau priėjusi po konferencijos paklausti, ar jis tikrai taip galvoja, ką sakė per konferenciją. Jis tuo įsitikinęs, pakartojo man tą patį, ką ir prieš auditoriją. Taip pat pažadėjo susitikti ir plačiau papasakoti apie terminiją. Tragedija prasideda, kai kunigas imasi kalbėti apie tai, ko neišmano. Jis juk ne kalbininkas, tyrimų apie žodžio prasmes ir asociacijas nėra padaręs. Ir dar tokioj vietoj, kur bet koks piktas žmogus išskaitytų neapykantą. Tai nėra nei evangelizacija, nei meilė. Bažnyčiai ir jos tarnams tai netinka.

Read the rest of this entry »

Castellucci, Dievo veidas ir protestai

1. Castellucci yra kietas režisierius. Jo spektaklis profesionaliai sukurtas. Geras ar blogas – meninio skonio reikalas. Patariu neaptarinėti spektaklio, jei jo nematėte. Taip pat įvertinkite savo „patirtį“ teatre – kaip dažnai matote spektaklius, kokį išsilavinimą turite šioje srityje. Jei jūsų patirtis ir išsilavinimas minimalus, neskubėkite pirmas išsakyti savo nuomonės. Paklausykite, ką apie tai kalba kiti (dar geriau – kitokią nei jūs nuomonę turintys žmonės).

2. Dievo veidas a) nepriklauso mums (katalikams), neturime jokių išskirtinių teisių į jį; b) kas Jį niekina, gali paniekinti tik save, Dievas nuo to nepraranda absoliučiai nieko; c) Jis spektakliu išaukštinamas, o ne paniekinamas. Jei jus skaudina kalbos apie Dievo veido paniekinimą, gali būti, kad problema yra tose kalbose. Panagrinėkite jas, įvardinkite, kokią emociją jos komunikuoja, ką jos sako apie kalbančiuosius.

3. Protestas nesuteikia pažinimo. Jei norite tikrai pažinti tuos žmones, kurie kuria „Dievą žeminantį meną“ ir suprasti, kodėl jie taip daro, pamėginkite tapti vienu iš jų. Pamėginkite metodus, kuriais Kristus veikė. Įsigilinkite, pasikalbėkite ir pabandykite keisti priežastį, dėl ko, jūsų manymu, jie taip elgiasi. Protestas neretai būna kaip kova su vėjo malūnais. Išnaudojate daug energijos, o pokyčio praktiškai jokio.

Piligriminis žygis į Trakus: meilė darbui, tėvams ir mergelei Marijai

Rugsėjo 8 d. katalikai švenčia mergelės Marijos gimimą. O Trakų bažnyčioje kabo labai svarbus mergelės Marijos paveikslas. Ji ten vaizduojama kaip nuliūdusiųjų paguoda. Dėl to šeštadienį apie 200 jaunų piligrimų iš Vilniaus ėjo į Trakus. Aš irgi ėjau.

Neblogas būdas švęsti Dievo motinos gimtadienį! Nuėjom apie 30 kilometrų per maždaug 10 val. (su pertraukom). Jaučiu, kad turiu kojas. Ir dar jaučiu, kad turiu širdį. Noriu mylėti. Sužinojau, kad mano gyvenime yra daug progų tai daryti, tik aš jomis ne visada pasinaudoju! Read the rest of this entry »

Kodėl gražios moterys serga depresija?

Jos gražios ir protingos. Ir mielos, ir švelnios, ir velniškai linksmos, kai užsimiršta. Keista, kai tokios žavios, puikios moterys suserga depresija arba tiesiog neria į liūdesį.

Tas pats keistas dalykas kartais nutinka sutuoktiniams. Jie turi puikius, gražius vaikus, turi vienas kitą, o širdyse vis vien liūdi. Tai matyti iš jų veidų ar iš santykių. Read the rest of this entry »

Meilė ateina iš maldos

Vakar mane suėmė didelis liūdesys. Supratau, kad vienam žmogui, kurį laikau svarbiu, reikia ne manęs, bet kažko, ką galiu duoti. Tai labai mane įskaudino.

Žinau, kad jis netyčia taip elgiasi, nenori manęs žeisti. Tiesiog nori gero sau. Tai labai žmogiška – visi mes turėtume norėti ir siekti gero sau. Tik gal ne kitų sąskaita.

Imu manyti, kad visi santykiai su žmonėmis tokie: žmogus nemoka visiškai besąlygiškai mylėti. Tiktai Dievas moka. Ir tai ko gero yra teigiama vakarykštės patirties pusė – tik Dievas myli besąlygiškai. Tik Dievas yra pasiruošęs visiškai atsisakyti savęs dėl žmogaus ir santykio.

Read the rest of this entry »

Valgis prieš naktį: kaip vėlyvą vakarienę atidėti rytui?

Grįžau truputį po 22 val. Labai norėjau valgyti! Pažiūriu į šaldytuvą – yra sriubos. Kaip tik viena porcija! Tik pasišildau ir vakarienė gatava.

Juolab, kad dar valandą negalėjau eiti miegoti – draugės buvo užmaišiusios tešlą, reikėjo dar tą patį vakarą iškepti duoną, kitaip tešla būtų perrūgusi. Read the rest of this entry »