Pieva

Kodėl ir kam pasiduodu?

Kai kas iš jūsų manęs vis klausia, kodėl puslapio pavadinimas pasiduodu.lt. Ar aš pasiduodu? Bet tai taip liūdna, primena neviltį… Todėl noriu truputį paaiškinti, ką turiu minty, kam ir kodėl pasiduodu.

Iš tiesų, pirmoji mintis, kaip pavadinti blogą, buvo sparnai.lt. Bet toks vardas jau buvo užimtas. Truputį pagalvojusi apsidžiaugiau – ir gerai, kad užimtas. Pasiduodu.lt labiau atspindi tai, apie ką noriu kalbėti šiame puslapyje.

Mintis kilo skaitant Rick’o Warren’o knygą „Gyvenimas dėl tikslo“. Laisva forma su savais pastebėjimais pacituosiu kelias ištraukas iš vieno knygos skyriaus:

Pasiduoti – nepopuliarus žodis, nemėgstamas beveik taip pat kaip nusileisti. Jis asocijuojasi su pralaimėjimu, o pralaimėti niekas nenori.

Konkurencinėje šių dienų visuomenėje esame mokomi niekada nepasiduoti ir nenuleisti rankų. Pergalė, kaip teigiama, svarbiau už viską. Esame linkę kalbėti apie pergales, sėkmę, o ne pasidavimą, klusnumą, nusileidimą. Tačiau pasidavimas Dievui yra vienintelis kelias į laimę. Tai atsakas į Dievo meilę.

Iš kur žinoti, kad Dievas yra ir Jis myli? Viskas sukurta tobulai darniai: gamta, žmones. Viskas veikia pagal tam tikrus dėsnius, kurie veda į gyvybę, augimą. Atsitiktinumas negali būti toks tikslingas. Kitas dalykas – žmogaus troškimas suprasti savo gyvenimo prasmę ir atsakyti į klausimą „Kodėl čia esu?“. Jei nuoširdžiai keliame sau šitą klausimą ir tikrai nenurimstame, kol negauname įtiknančio atsakymo, prieiname prie kažkokios už mus didesnės jėgos, kuri norėjo pasaulio, vystymosi, gyvybės. Norėjo mūsų, sukūrė mus su kažkokiu tikslu.

Pasiduoti Dievui mums neleidžia tai, kad nepažįstame Jo, laikome jį vergų pirkliu, despotu, iš kurio sklinda prievarta ir troškimas valdyti. Taip pat esame išdidūs, manome, kad mes viską galime padaryti patys. Troškimas būti dievais savo gyvenime sukelia didžiausias įtampas ir stresus. Pripažinus savo ribas ir žmogiškumą, pripažinus, kad esame sukurti Didesnio už mus, galime atsipalaiduoti.

Bet! Pasidavimas Dievui nereiškia pasyvaus neveiklumo ar tinginystės pateisinimo. Tai nėra susitaikymas su esama būkle. Kaip tik priešingai: Dievas dažnai kviečia Jam pasidavusius/atsidavusius žmones kovoti Jo vardu, Meilės vardu. Pasidavimas Dievui – ne bailiams ir ištižėliams. Pasidavimas taip pat nereiškia, kad atsisakome racionalaus proto, Dievas neleistų taip švaistyti mums dovanotų galimybių. Yra būtina panaudoti unikalią savo asmenybę.

Koks tikslas pasiduoti Dievui? Biblija labai aiškiai kalba apie tai, ką laimime visiškai pavesdami savo gyvenimą Jam. Visų pirma, patiriame RAMYBĘ. Be to, patiriame LAISVĘ. Trečia, mūsų gyvenime ima reikštis DIEVO GALIA.

Galiausiai, kiekvienas kam nors pasiduodame. Jei ne Dievui, tai kitų nuomonei ir lūkesčiams, pinigams, baimei, savo paties puikybei, geiduliams ar savajam ego. Esame sukurti šlovinti Dievą, bet jei to nedarome, susikuriame stabus ir jiems atiduodame savo gyvenimą. Esame laisvi pasirinkti, kam atsiduoti, bet nesame laisvi nuo pasirinkimo pasekmių.“

Tiek trumpai apie pasidavimą. Pasiduodu Dievui, pasitikiu Juo, žinau, kad tai – vienintelis kelias į pergalę – į laimę.

Jei randi ką nors, kas tau įdomu, su kuo nesutinki ar kaip tik labai pritari, apie ką norėtum pasikalbėti, parašyk man: sigitapu@yahoo.com