Pieva

Archive for the ‘turi žinoti’ Category

Valgis prieš naktį: kaip vėlyvą vakarienę atidėti rytui?

Grįžau truputį po 22 val. Labai norėjau valgyti! Pažiūriu į šaldytuvą – yra sriubos. Kaip tik viena porcija! Tik pasišildau ir vakarienė gatava.

Juolab, kad dar valandą negalėjau eiti miegoti – draugės buvo užmaišiusios tešlą, reikėjo dar tą patį vakarą iškepti duoną, kitaip tešla būtų perrūgusi. (daugiau…)

Krikščioniško nuolankumo litanija (Šv. Brigita Švedė)

Viešpatie, pasigailėk manęs!

Jėzau, romusis ir nuolankiaširdi, išgirsk mane!

Jėzau, romusis ir nuolankiaširdi, išklausyk mane!

Nuo troškimo būti vertinamam, išlaisvink mane, o Jėzau!

Nuo troškimo būti turtingam, išlaisvink mane, o Jėzau! (daugiau…)

Prisikėlimas ir reinkarnacija: ar įmanoma suderinti?

Brolio Mišelio mokymas, pasakytas Baltriškėse per 2012 metų Velykų stovyklą:

„Reinkarnacija susijusi su atlygio teorija, teisingumo sąvoka. Visose religijose keliamas šis klausimas: kaip mano dabartinis gyvenimas nulems tai, kas bus po mirties. Schema atrodo taip: veiksmas -> atlygis -> bausmė arba nuopelnas. Biblija tai skelbia. Bet nors ir pabrėžia teisingumą, egzistuoja gailestingumas.

Induistai susitelkia į teisingumą: esu visiškai atsakingas už savo veiksmus. Karma – tai visų žmogaus veiksmų sankaupa, „maišas“. Geri ir blogi dalykai išlieka, kaupiasi, visi kartu sudaro karmą. Ją žmogus nešasi per gyvenimus, persikūnija.

Žmogus vienintelis kūrinys kosmose gali lemti savo karmą.

Kitoks teisingumo supratimas

Jobo knyga maištauja prieš tokį teisingumo principą. Jobas kentėjo, nors ir nebuvo nusidėjęs. Jo istorija griauna nuostatą, kad liga yra nuodėmės pasekmė.

Induizmas pabrėžia susitaikymą su padėtimi. Turi daug pinigų – tai ankstesnių gyvenimų pasekmė. Kai induiztai mato kenčiantį žmogų, negali nieko pakeisti. . Žmogus esą turi iškentėti, kas jam skirta. Artimo meilė nėra didesnė vertybė už dvasingumą.

Jei induistas bendrauja su žemesnės kastos žmogumi, jo karma blogėja. Tai atskiria „aukštesniuosius“ nuo „žemesniųjų“. Ne tai, kad pirmieji nemyli antrųjų, bet vyrauja tikėjimas, kad kiekvienas turi iškęsti savo kančią.

Reinkarnacijos idėja Vakaruose

Vakaruose reinkarnacija suprantama kaip proga amžinai gyventi. Galiu gyventi bet kaip ir vis tiek atgimsiu. Bet induizme reinkarnacija – tai prakeikimas. Gyvenimas kūniškume – iš esmės neigiamas dalykas. Induistai turi atsikratyti to „svorio. Platonas taip pat sako, kad kūnas yra sielos kalėjimas.

Kartais tai patiriame – esame riboti dėl kūno. Tai primena, kad esame kūriniai.

Bet Divas iš esmės norėjo kūno, matė, kad tai buvo gera.

Induizmas siekia ištrūkti iš kūno. Nirvana – sielos susiliejimas su Dievu. Žmogus – kaip druskos statulėlė, o Dievas – kaip jūra, kuri su kiekviena banga vis labiau tą statulėlę tirpdo.

Krikščionybėjė susiliejimas su Dievu niekada nebus individo sąskaita. Lieka atstumas, kuris būtinas artimam bendravimui. Dievas gerbia mūsų laisvę, nes tik per atstumą įmanoma tikra meilė.

4 dalykai, kodėl reinkarnacija ir krikščionybė yra nesuderinami.

Žmogus visur ir visada siekia aiškinti blogio kilmę, gyvenimo prasmę. Krikščionims tai – palengvinta užduotis. Pats Dievas ateina ir padeda suvokti, daug aiškina. Iš Šventojo Rašto žinome, kad:

1. Žmogus yra vientisas – iš kūno ir sielos. Visas žmogus nuo pat pradžios yra gėris. Nėra, kad dalis gera (siela), o dalis – bloga (kūnas). „Ir Dievas matė, kad tai buvo gera“. Dievas džiaugėsi mumis, kai sukūrė, taip pat ir mūsų kūnais. Per kūniškumą galime pažinti Kūrėją. Matome tai per darbą – kuriame. Taip pat ptiriame didelį džiaugsmą judėdami, tarkime važiuodami dviračiu 🙂

2. Žmogaus gyvenimas yra unikalus, jis nesikartoja. Kiekvienas veiksmas, kiekviena diena svarbi. Nėra taip, kad turėsime kitą kūną. Atgimimo ciklas Biblijai yra svetimas dalykas.

3. Žmogus turi nepamainomą asmenybę. Aš ir tu egzistuojame tokie, kokie esame. Meilė siekia asmeniškumo. Reikia, kad tu būtum tu, o ne kažkas kitas. Dievo akyse nesikeičiu, net kai savo sprendimais atsitolinu nuo Jo. Dievo akyse visada esu toks pat.

4. Išgelbėjimas. Dievas pagailėjo žmogaus. Dievas duoda nepalyginamai daugiau negu „užsidirbu“. Dievas žino, kad žmogus nepajėgus pakelti tos bausmės, kurią užsitarnauja.

Nurašyti skolą

Vienas nusikaltėlis už nusikaltimus gavo 865 metų kalėjimo. Nusijuokė. Už tai gavo dar 15 metų. Teisingumas tokioje situacijoje jau nieko neduoda. Išmintingas teisėjas nurašė bausmę iki 30 metų. Graikijos skolos atvejis panašus. Valstybės jas nurašo, nes supranta, kad Graikija neatiduos. Taip ir su Dievu.

Dievui brangiai kainavo mūsų skola. Dievo gailestingumas neištrina teisingumo. Jis sako: „Tu nusidėjai, bet aš miriau už tave, man teireikia tavo atgailaujančios širdies“.

Prisikėlimas – pati aukščiausia meilės išraiška. Tai tikėjimo pagrindas, nuo kurio viskas prasideda. Nuo jo viskas prasideda. Juo Dievas siekia mūsų sielose įlieti naują gyvybę.

Šeima? Jau nebe? O kada ir su kuo vėl ja tapsite?

Yra tokia katalikiškų naujienų elektroninė konferenciją. Joje visai neseniai išplatintas Lietuvos šeimos centro direktorės Dalios Lukėnienės komentaras apie Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kas pagal Konstituciją yra šeima. Man pasirodė labai įdomu, nes pagrįsta konkrečiu pavyzdžiu. Kviečiu paskaityti.

Realaus gyvenimo akibrokštai Konstituciniam Teismui

Konstitucinis Teismas teigia, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

Kyla klausimas, kokia gi institucija gilinsis į tą kiekvienos šeimos santykių turinį? Gal Teismas? O gal Konstitucinis Teismas? Ar ne paprasčiau, jei pats žmogus panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu pareiškia visuomenei, kad jis kuria šeimą? O jei nepareiškia, vadinasi, rezervuotai žvelgia į šeimos kūrimą.

Visi žinome, kad gimusį vaiką reikia užregistruoti, o mirties atveju reikalingas mirties liudijimas. Dirbti be sutarties – nelegalu. Registracijos ir liudijimai – mūsų saugumo garantai. Ar šeimai, kurioje potencialiai gali atsirasti vaikai, nereikia jokių saugumo garantų? O gal ir mirties atveju jokio liudijimo nereikia? Vaikų taip pat neregistruokime. Juk tai nieko nekeičia!

Štai vienas realus pavyzdėlis iš realaus gyvenimo. Susituokę vyras ir žmona augino keturis vaikus. Vyrą įsimylėjo žmonos draugė, energingai jo siekė ir jis tapo jos meilužiu. Kuri dabar vyro šeima? Visi kartu? Emocinis prieraišumas šiuo metu meilužės pusėje didesnis, tačiau negali sakyti, kad jo nėra ir pirmajai šeimai. Tai kurią šeimą valstybė dabar globoja? Galų gale, kada ši nauja šeima prasideda ir kada senoji baigiasi? Ar tada, kai jie pradeda svetimauti, ar kai jie apsisprendžia ir viešai pareiškia, kad kuria šeimą? Kas bus, jei vienas iš sugyventinių sakys, kad jis kuria šeimą, o kitas, kad yra viengungis? Kas gilinsis į tą šeimos turinį? Taip, antspaudas pase laimės šeimoje negarantuoja, tačiau statistiniai įvairių šalių duomenys rodo, kad antspaudo nebuvimas pase garantuoja ankstesnes ar vėlesnes skyrybas. Retos išimtys tik patvirtina taisyklę.

Kitas pavyzdys iš tikro gyvenimo. Gyveno kartą moteriškė „A“ ir vyras „B“. Kadangi vyriškis „B“ nenorėjo jos vesti, nepaisant atsirandančių vaikų, moteriškė „A“ ištekėjo už vyriškio „C“, kuris sutiko ją vesti. Tačiau moteriškės „A“ emociniai ryšiai traukė ją prie vyriškio „B“ ir su juo ji susilaukė antro vaiko, kuris kažkodėl paveldėjo „C“ vyriškio pavardę, nors ir moteris „A“, ir vyriškis „C“ sakė, kad tai nėra judviejų vaikas. Po to moteriškė paliko vaiką vyriškiui „B“ – tikrajam tėvui ir išvyko į užsienį. Vyriškis „B“ lengva ranka atidavė vaiką į vaikų namus, nes net vaiko pavardė buvo ne jo. Dabar moteriškė „A“ gyvena su vyriškiu „D“ ir vėl laukiasi vaiko. Virtinė problemų iškyla atsiimant vaiką iš vaikų namų (ar iš globėjų). Pirmiausia teko įrodyti, kad vyriškis „C“ nėra vaiko biologinis tėvas. Tam įrodyti prireikė DNR tyrimo – kažkodėl teisėtvarkai neužteko vien emocinio ryšio ir abiejų liudijimo. Šioje istorijoje iškyla daug klausimų, tačiau mums tuokart svarbiausias – kuri gi čia konstitucinė šeima? Ar tikrai antspaudas pase nieko nebereiškia? Valstybė, kuri nori neatsakingų žmonių gyvenimo pasekmes primesti visiems, griauna pati save.

Tačiau gyvenimas bėga savo vaga ir, ačiū Dievui, daugeliui žmonių šeima tebėra vyro ir moters santuokinis ryšys ir iš šio ryšio gimę vaikai.

Dalia Lukėnienė,

Lietuvos šeimos centro direktorė

 

Taip pat siūlau paskaityti savo komentarą, publikuotą lrytas.lt. Jis ne toks konkretus, bet gal įkvėps jus dar daugiau atsidėti šeimai ar konkretiems jos kūrimo žingsniams.

Seksualumas ir galia turėti vaikų

Čia galite pažiūrėti ir paklausyti psichoterapeuto dr. Gintauto Vaitoškos paskaitos – pokalbio apie lytiškumą. Jis teigia, kad gyvename falo kulto laikais ir kad tai toli gražu nedaro mūsų laimingais.

Šiems laikams labai neįprastas požiūris į seksualumą. Net ne seksualumą, bet „gimties galią“. Tai, kad mane traukia vaikinas, yra mano kaip moters gimties galia – jis mane traukia, nes esu vaisinga, nes galiu gimdyti vaikus. Ne veltui Kupidonas ar Amūras, „pašaunantis“ įsimylėjėlius, yra kūdikis…

Beje, Bernardinai TV tik nuo kovo pradėjo siūlyti vaizdo įrašus. Verta būti pirmaisiais užgimstančios krikščioniškos televizijos žiūrovais.

Is God good? Whether He is or not?

Is God good?

 

 

Whether He is or not? That’s a good question 🙂

„Iš tikrųjų viskas labai paprasta: arba Dievas yra, arba jo nėra. Nė vienam iš mūsų nelemta prie savo gyvos galvos tikrai to ŽINOTI. Mes tik TIKIME vienaip arba kitaip. Kaip taikliai formuluoja Naglis Kardelis, „Dievo buvimo įrodymai yra ne tiek įrodymai, kiek argumentai“. Lygiai tas pats galioja ir Dievo nebuvimo įrodymams. Toks Dievas, kaip jis suvokiamas krikščionybėje ir (bent šiuo atžvilgiu) didžiojoje dalyje transcendenciją ir metafiziką nagrinėjančios filosofijos, nuo mūsų tikėjimo ar netikėjimo – ir nuo mūsų pergalės ar pralaimėjimo debatuose su ateizmu – nei dingsta, nei atsiranda. Ne mūsų tikėjimas ar religinė praktika palaiko jo būtį (toks maginis mąstymas būdingas daugeliui pagoniškų religijų, kai, pavyzdžiui, privalu deramai atlikti žiemos saulėgrąžos apeigas, kitaip neateis pavasaris), o jis yra mūrų būties ir tikėjimo šaltinis. Net jei pasaulyje neliktų nė vieno juo tikinčio žmogaus, krikščioniškasis Dievas – jei jis yra – niekur nedingtų.

Mūsų, tai įsisąmoninusių, laukia beribė laisvė. Dalyvauti debatuose, kurių laimėti mums visai nebūtina, yra ir naudinga, ir malonu. Man asmeniškai kaip tik malonumas yra svarbiausia priežastis, dėl ko leidžiuosi į tokias kalbas, – kaip yra pasakęs Gomezas Davila, „nebūna taip, kad du inteligentiški žmonės ginčytųsi, paslapčia nesišyspodami“.

Tačiau yra ir kitų priežasčių nepabijoti tokių provokacijų. Visų pirma, kai savo religines pažiūras ir tikėjimo tiesas reikės paaiškinti žmogui, gyvenančiam už mūsų religinės bendruomenės ribų, būsime priversti ir patys labiau į jas įsigilinti, geriau jas suprasti, o gal net geriau jomis pasidomėti.“

Ištrauka iš Gabrielės Gailiūtės straipsnio „Provokacijos, debatai ir sąžinės sąskaita“, išspausdinto žurnale „Artuma“, 2011 vasarį.

Giesmės. Žodžiai ir akordai

Radau internete puslapį, kur surinkta gausybės giesmių žodžiai, akordai, kai kurių įdėtas garso įrašas ar natos. Reikia tik žinoti pirmuosius giesmės žodžius ir rasit norimą giesmę. Kas grojat ar mėgstat pagiedoti, pažiūrėkit: www.giesmės.lt.

SU ŠVENTOM KALĖDOM JUS VISUS!

Žmogus ir šeima – didžiausios vertybės

Paskaitykite šios peticijos tekstą. O, kad tai būtų prieinama kuo daugiau žmonių!!!

Tarptautinis kreipimasis dėl žmogaus asmens
ir šeimos teisių bei orumo
(pasirašyk ir tu)

Mes, JT šalių–narių piliečiai, šiais jubiliejiniais 60-taisiais Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos, priimtos ir paskelbtos JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 217 A (III) 1948 gruodžio 10 d., metais,

primename, kad:

Visuotinė Deklaracija yra bendras pasiekimas ir visuotinai priimtas standartas visiems žmonėms ir visoms tautoms,

suvokdami, kad:

žmogaus teisės, orumas, laisvė, lygybė, solidarumas ir teisingumas sudaro dvasinį ir moralinį pradą, kuriuo grindžiama Jungtinių Tautų Organizacija,

pabrėžiame, kad:

prideramas dėmesys turi būti teikiamas:

1. kiekvieno žmogaus teisei į gyvybę nuo pat prasidėjimo momento iki natūralios mirties. Kiekvienas vaikas turi teisę būti pradėtas, pagimdytas ir auklėjamas šeimoje, grindžiamoje moters ir vyro santuoka. Šeima yra natūralus ir pagrindinis visuomenės vienetas,

2. Kiekvieno vaiko teisei būti auklėjamam savo paties tėvų, kurie turi pirminę ir pagrindinę teisę parinkti savo vaikams tinkamą ugdymą.

Todėl mes kviečiame:

visų šalių vyriausybes teisingai interpretuoti Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją, pirmiausiai, kad:

Kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą (straipsnis 3).

Moterys ir vyrai, sulaukę pilnametystės, turi teisę be jokių apribojimų dėl rasės, pilietybės ar religijos tuoktis ir kurti šeimą (straipsnis 16).

Šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė, ir ji turi teisę būti visuomenės ir valstybės saugoma (straipsnis 16).

Motinoms ir vaikams suteikiama ypatinga globa ir parama (straipsnis 25).

Tėvai turi pirmumo teisę parinkti savo vaikams mokymą (straipsnis 26).

Spalis – rožinio mėnuo

Mylimieji, spalis – pats geriausias mėnuo atrasti rožinio maldą. Kviečiu kiekvieną dieną sukalbėti rožinį ar bent vieną jo dalį.

Kas yra rožinis ir kaip jį melstis? Skaitykite čia.

Arba kalbėkite jį kartu su Marijos radiju, tiesioginė rožinio transliacija kasdien 14 ir 19 val.

Suprantu, Marijos radijas su rožiniu priešaky pirmiausia asocijuojasi su močiutėmis ir davatkiškumu. Bet žinot, pagyvenę žmonės ne tokie jau durni, ir gyvenimo nemažai matę… Tai kas, kad jų raiškos forma kartais mums nesuprantama. Bandykite pagauti esmę 🙂

Gražaus jums spalio su Marija 🙂

Seksas: kodėl turėčiau susilaikyti?

Perskaičiau puikų, PUIKŲ straipsnį apie seksualumą, lytinį švietimą, susivaldymo ir ištikimybės reikšmę. Siūlau, raginu paskaityti.