Tiberiados broliai ir Magnificat leidėjai skelbia kūrybinio darbo apie palaimintąjį Pierą Giorgio Frassati konkursą. 

Konkursui gali būti pateikti:

• rašiniai,
• miniatiūros,
• esė,
• eilėraščiai,
• pjesės,
• giesmės,
• maldos,
• piešiniai įvairia technika ar kitokie kūrybiniai darbai,

atskleidžiantys palaimintojo jaunuolio esminius gyvenimo įvykius ir tarnystės Dievui bei artimui grožį.

Pirmos vietos laimėtojas gaus dovanų kelionę į Pasaulio jaunimo dienas Madride ateinančią vasarą verta pabandyti!

Daugiau informacijos rasi čia.

Pažiūrėkit:

http://2g.lt/

Ar čia rimtas reikalas?

Kaip ir kam turėčiau sumokėti tuos 10.000 litų?

(Kai juos turėsiu…)

Šiandien jau antra diena, kaip aš Kaune, Marijos radijuje. Pakeisiu į motinystės atostogas išeinančią Ingą, programų direktoriaus asistentę. Kartu su kolegomis būsim atsakingi už programą, jos kokybę, už tai, kad visos programos dalys būtų laiku ir vietoje. Kadangi praktiškai visą Marijos radijo “turinį” kuria savanoriai, daugiausiai laiko tikiuosi praleisti su jais.

Prisipažinsiu, šiąnakt visą naktį mintyse bendravau su gausybe savanorių, apie kuriuos svajoju Marijos radijuje. Mintyse sukosi mintys apie tai, kaip juos reikės visko išmokyti, kokius koldūnus reikės jiems virti pietums, kaip atpažinti juose talentus ir padrąsinti juos atrasti savo dovanas.

Meldžiuosi, kad ši svajonė – laimingų savanorių būrys Marijos radijuje – išsipildytų. Ir jūsų prašau pagalbos šiame naujame darbe. Jei galite, retkarčiais paklausykite, panagrinėkite, pasakykite pastabų apie Marijos radijo laidų ir visos programos kokybę. Taip pat jei išgirsite, kad kažkas norėtų išmokti dirbti su radijo aparatūra arba norėtų žurnalistinės praktikos, taip pat norėtų dalintis tikėjimu, nukreipkite pas mane

P.S. Galimybė kurti ir iš tikrųjų susitikti su kitais žmonėmis yra nuostabi

Po ilgos pertraukos grįžtu į pasiduodu.lt. Pastarasias kelias savaites darbavomės su Lietuvos jaunimo dienomis 2010. Kadangi buvau atsakinga už žiniasklaidą ir žusnalistų savanorių komandą, noriu trumpai pasidalinti, ką galvoju apie LJD (ne)pasirodymą žiniasklaidoje ir ką bei apie ką tai kalba.

Žvelgiant iš mūsų, dirbusių su LJD viešinimu, pusės, sakyčiau, kad mums labai pasisekė. Turime skltį internetinėje svetainėje “Apie msu informuoja“, kur stengiamės surinkti visus šaltinius, kuriuose pasirodė informacija apie LJD. Sąrašas gana ilgas. Kol kas tai – daugiausia tik interneto publikacijos, trūskta spausdintos, dalies garsinės ir vaizdinės medžiagos (tikrai žinome, kad buvo reportažas per Panoramą, mažiausiai du pokalbiai per Lietuvos radiją, kažkas pasirodė Žinių radijuje, net M-1 per žinias informavo apie LJD).

Kita vertus, publikacijų skaičius dar neparodo kokybės – tikro viešumo. Kai kuriais atvejais tekstai pasirodydavo toli gražu ne svarbiausiuose internetinių portalų skiltyse, galima sakyti, periferijoje (tame tarpe ir Delfi skiltis Jaunimo sodas; vėliau paaiškėjo, kad interviu su viena iš LJD vedėjų – Veronika, – šeštadienį gerą pusdienį “kabėjo” kaip pagrindinė naujiena).

Vienu momentu LJD metu buvo truputį užpulti (gal per stiprus žodis, jie buvo geranoriški) kelių kolegų kunigų, kad viešinimas labai prastas, kad reikia daugiau dirbti per asmeninius kontaktus.

Taigi, kaip vertinti mūsų darbą, jo rezultatus?

Turiu vieną atsakymą sau. Gal net ne atsakymą, bet nuorodą į visai kitą kelią, visai kitą temą. Savo magistro studijose gilinausi į reputacijos temą. Kalbant apie ją, yra sakoma, kad žiniasklaidos dėmesys yra svarbus, bet ne svarbiausias. Kadangi reputaciją kuria ne tiek plika informacija, kiek asmeninė ar gero pažįstamo/patikimo asmens patirtis, žiniasklaidos informavimas, ypač, kai jis toks supainiotas su paslėpta reklama, darosi vis mažiau reikšmingas. Žmonės mažiau pasitiki žiniasklaida. Ir tam yra pagrindo.

Žiniasklaida neatspindi to, kas iš tiesų svarbu žmonėms. Pavyzdžiui, šeštadienį, nupirkę svarbiausius Panevėžio laikraščius, nė viename, išskyrus “Tėvynė”, pirmame puslapyje (daugeliu atvejų apskritai neradome) neradome žinios apie jaunimo dienas, nors jau ketvirtadienį po visą miestą lakstė keli šimtai savanorių (vyko orientacinis žaidimas), jie dalijo lankstukus-kvietimus gyventojams; penktadienį tie patys keli šimtai jaunų žmonių ėjo procesija su Švč. Sakramentu per miestą. Su šiuo renginiu buvo susiję mažiausiai 700 šiemų, kurios laukė piligrimų savo namuose, jau nekalbant apie organizatorius, trijų besiruošiančių parapijų tikinčiuosius. Jie juk irgi panevėžiečiai, kurie skaito laikraščius ir yra jų auditorija.

Pateisinimas vienas – nedarbo dienos. Nesinori tikėti, kad žurnalistai nesugeba pagauti dalies miesto gyventojų nuotaikos.

Ir vėl grįžtu prie reputacijos. Jaunimo dienų geriausi ambasadoriai yra patys dalyviai. Jie ir tik jie. Jaunimo dienų svetainėje po jaunimo dienų bendrai paėmus yra apie 60 naujų komentarų, didžioji dauguma – pozityvūs. Diskusijos apie šventę taip pat vyksta internetiniame forume Army 777. Nesakau, kad čia labai daug. Tikrai nedaug, palyginus su dalyvių skaičiumi. Manau, per mažai padarėme, kad svetainė būtų žinoma, kad pati galimybė bendrauti ir dalintis internete būtų pristatyta.

Visgi iš to, ką pati kalbinau, ką siunčia LJD savanorių žurnalistų komanda (ačiū jiems už viską!), kokie atsiliepimai iš Cido arenos darbuotojų ar net LTV darbuotojų, surengusių tiesioginę transliaciją, matau, kad renginio reputacija yra daugiau negu gera. Ir žiniasklaida čia pralaimi, nepateikdama informacijos apie Lietuvos jaunimo dienas. Pralaimi bent jau tuos, kurie šioje šventėje patyrė gyvenimo perversmą, atradimą, pilnatvę.

Tiesa, kalbu, nežinodama, kokia situacija yra dabar, po Jaunimo dienų. Prisipažinsiu, nelabai turėjau galimybę įsigilinti, kas, ko ir kiek skelbia apie LJD. Jei galite man padėti šioje srityje, labai prašom

O kol kas sakau: Net ir viešinimo reikaluose pasitikėkime Dievu. Padarėme tai, ką geriausio galėjome padaryti, o Jis ras būdų, kaip pasiekti tuos, kuriuos nori pasiekti. Jei ne per Lietuvos rytą, tai gal per sūnų, kuris, šiaip visuomet tylenis, grįžęs iš LJD, pasakoja nesustodamas savo įspūdžius arba per kaimyną, kuris be perstojo klausosi LJD himno, ar šviesiaplaukės merginos, kuri sėdėdama už vairo, sustojusi prie perėjos šoka “Kelkis ir eik” judesius

Dievui labiau rūpi ilgalaikė reputacija – mūsų darbai. Vienadienis viešumas žiniasklaidoje – gražūs žiedeliai, bet jie greitai nuvysta. Rūpinkimės jais, bet jokiu būdu nepamirškime darbų, kasdienio sąžiningumo ir kruopštumo visuose, net mažiausiuose darbuose, kurie, rodos, su viešumu neturi nieko bendro.

Kolegos, ar ruošiatės Lietuvos jaunimo dienoms? Ar jau matėt LJD himno judesiukus?! Man ypač patinka, kaip panevėžietė Elona šoka. Pažiūrėkit:

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija šiandien išplatino pranešimą spaudai. Jame koalicijos prezidentas, gydytojas Aurelijus Veryga rašo apie tai, kaip tabako gamintojai, kurdami reklamos įvaizdžius, apgaudinėja moteris ir kad jiems visai neblogai sekasi tai daryti. Paskaitykite.

Šių metų Pasaulinė diena be tabako skirta moterims, kurias apgavo…

„Jūs galite būti graži, laisva ir seksuali jei tik jūsų gyvenimo dalimi taps stilinga ir kokybiška cigaretė…“  – iki 2000 m. Lietuvos spauda, televizijos laidos, reklaminiai stendai, barų ir kavinių atributika ir kitos reklamos vietos mirgėte mirgėjo panašiomis žinutėmis ir užuominomis. Tokią informaciją skleidė didžiosios tabako gamybos kompanijos, atėjusios į šalies, kurioje moterų rūkymas buvo socialiai nepriimtinas ir net gėdingas reiškinys, rinką. Į moterims skirtą tabako reklamą investuoti milijonai pasiteisino su kaupu. Per šešis metus suaugusių moterų rūkymo paplitimas Lietuvoje išaugo 2,5 karto, o 13 metų amžiaus mergaičių – net 6 kartus.

2002 m. Lietuvoje jau rūkė 12 proc. 13 metų amžiaus mergaičių. Deja, moksliniai tyrimai rodo, kad vaikui pradėjus rūkyti iki 13 metų, tikimybė susirgti plaučių vėžiu siekia net 70 proc. Neilgai trukus tabako pramonė įtikino Lietuvos moteris, kad grožis ir laisvė neatsiejama nuo cigaretės. Moterys patikėjo, kad norėdamos būti stiprios, savimi pasitikinčios, laisvos ir valdingos kaip vyrai, turi elgtis taip, kaip elgiasi vyrai – rūkyti. Žinoma, tabako gamintojai pamiršo pasakyti, kad tokiu atveju reikės ir mirti taip pat kaip vyrams – net 11 metų anksčiau. Taigi augantis moterų rūkymo paplitimas tapo tabako pramonės aukso amžiumi, nes šeimose, kuriose rūko mamos, pradeda rūkyti daug daugiau vaikų, nei tose šeimose, kuriose nerūko nė vienas iš tėvų arba rūko tik tėtis.

Tabako gamintojai, save vadinantys socialiai atsakingais, puikiai žinojo, kad mamų rūkymas yra kelias į jų vaikų širdis ir gyvybes, ir, žinoma, – būdas uždirbti kruvinus pinigus. Kasmet 5 milijonai rūkančiųjų miršta nuo tabako sukeltų ligų, todėl tabako magnatams reikalingi vis nauji ir nauji vergai, kurie garantuotų jų verslo išlikimą ir net plėtrą. Šalyse, kur šie veikėjai jau „užkariavo“ jaunas moteris ir mergaites, tabako kompanijų samdytos reklamos agentūros bando pelnyti senolių dėmesį. Dar ne taip seniai Vokietijos autobusų stotelėse teko matyti cigarečių reklamą, kurioje cigaretes reklamavo žilagalvės garbaus amžiaus moterys. Jos savo bendraamžes bandė įtikinti, kad be tabako senatvė yra nepilnavertė. Tabako pramonė ir toliau be jokių skrupulų siekia įvairaus amžiaus moterų dėmesio, o didėjant šalių, draudžiančių tabako reklamą, skaičiui, tabako pramonė ir toliau milijonus Holivudo prodiuseriams, kad kino filmuose ir toliau būtų skiepijamas rūkančios, savimi pasitikinčios ir patrauklios moters įvaizdis. Prisiminkite pastarųjų Oskarų apdovanojimuose šlovės sulaukusį „Įsikūnijimą“ ir ten vaizduojamą rūkančią mokslininkę. Šis pavyzdys – ne išimtis, o tik maža gerai apmokamos sistemos dalis.

Mielos moterys, štai ką nutylėjo tabako gamintojai:

• Rūkančioms ir kontraceptikus geriančioms moterims infarkto rizika padidėja 20 kartų, o insulto – 7 kartus;
• Rūkančios moterys dvigubai dažniau patiria vaisingumo sutrikimus ir rizikuoja niekuomet nesusilaukti vaikų;
• Rūkančios moterys 2,5 karto dažniau patiria negimdinį nėštumą bei dažniau praranda vaikus: rūkančios moterys 25 proc. dažniau patiria persileidimą;
• Rūkančių mamų vaikai dažniau gimsta su apsigimimais („kiškio lūpa“, „vilko gomurys“, urogenitalinės sistemos pasigimimai);
• Dėl moterims gaminamų „lengvų“ cigarečių, jos dažniau nei vyrai serga adenokarcinoma – plaučių vėžiu, kuris vystosi plaučių periferijoje;
• Nėščios rūkančios moters vaisiaus kraujo plazmoje randama net didesnės nikotino koncentracija, nei pačios mamos kraujo plazmoje. Tokių mamų vaikai jau gimsta priklausomi nuo nikotino ir daugiau kaip mėnesį kenčia nuo nikotino abstinencijos;
• Metimas rūkyti nėštumo metu tik iš dalies apsaugo nuo žalos vaikui, nes rūkančių tėvų šeimose augantys vaikai 1, 5 karto dažniau serga bronchine astma, kvėpavimo takų sistemos infekcinėmis ligomis, net 6 kartus dažniau nei nerūkančių mamų vaikai miršta dėl staigios kūdikių mirties sindromo;
• Rūkančių tėvų vaikų psichologinė raida yra lėtesnė, jiems sunkiau sekasi adaptuotis bei mokytis.

Gerbiamos moterys ir mamos, rūkymas nėra susijęs su grožiu ir laisve, nes rūkančių moterų oda sensta greičiau, o priklausomybė nuo tabako turi priklausomybės ligos diagnozę – „psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką“. Ši priklausomybė, kuriai patenkinti kasdien išleidžiate savo sunkiai uždirbtus pinigus, sukelia ligas jums, jūsų vaikams ir artimiesiems. Jus apgavo, o dabar iš šios apgaulės milijonus kraunasi tabako magnatai, kurie be teismo sprendimo dar nė vienam žmogui šioje planetoje savanoriškai neatlygino sukeltos žalos. Todėl Pasaulinės dienos be tabako proga norisi palinkėti Jums praregėti ir mesti ar nepradėti rūkyti, taip išsaugant savo grožį, moteriškumą ir savo bei savo vaikų sveikatą.

Aurelijus Veryga

Siūlau paskaityti naują tinklaraštį Muzika prieš miegą. Apie muziką, krikščionybę ir kaip šie du dalykai gali vienas kitą praturtinti.

Jo autorius – Simas, žurnalistikos studentas, kilęs iš Joniškio. Marijos radijo laidų vedėjas, muzikantas, aktorius. Turi sužadėtinę paskaitykite jo tinklaraštį ir susipažinkite su juo puikus žmogus!

Žinau, kartais paskaito ir pasiduodu.lt. Simai, linkim tau sėkmės!

C-FAM (Katalikiško šeimos ir žmogaus teisių instituto) blog’e perskaičiau įrašą apie naują mokslinį straipsnį, kuris rodo ryšį tarp homoseksualumo ir seksualinio vaikų išnaudojimo.

Straipsnis pavadintas “Homoseksualumas ir Bažnyčios krizė” (“Homosexuality and the Church Crisis”). Jo autorius Brian Clowes tvirtina, kad yra stiprus ryšys tarp homoseksualumo ir seksualinio vaikų išnaudojimo, ir pagrindinė problema yra ne celibatas (kalbama apie kunigus), bet homoseksualumas.

Cituojami įvairių tyrimų rezultatai. Pavyzdžiui, vienas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 229 asmenys, seksualiai išnaudoję vaikus. Jame teigiama, kad aštuoniasdešimt šeši procentai seksualiai išnaudojusiųjų berniukus priskyrė save prie homoseksualų ar biseksualų.

Autorius teigia, kad didele dalimi vaikų seksualinio išnaudojimo šaknys yra ne susilaikymas nuo lytinių santykių, bet homoseksualumas.

P.S. Vatikano radijas šiandien kalba apie pedofilijos problemą:
Belgijos vyskupas prisipažino lytiškai išnaudojęs nepilnametį ir atsistatydino
Didžiosios Britanijos vyskupų pareiškimas dėl seksualinio išnaudojimo

Ką tik grįžau iš Pažaislio, kur su Šv. Damijono maldos grupėmis ir Tiberiados broliais bei sesėmis ėjome Šviesos keliu. Tai buvo 11 stočių kelias, kurį eidami, apmąstėme įvykius po Kristaus prisikėlimo. Panašiai kaip Kryžiaus kelias, tik ne apie kančią, bet apie džiaugsmą ir gyvenimą po prisikėlimo.

Buvo gražu. Gamta visa nedrąsiai žaliuoja, daugelis šlaitų – pilni melsvų žibučių. Vienos stoties metu stabtelėjome pabūti tyloje ant marių kranto. Nuo kelių metrų šlaito matėme visą vandens telkinį. Neįmanoma nupasakoti žodžiais. Nuvažiuokite, jei turite progą.

Taip pat buvo gražu kai kuriose stotyse gauti užduočių. Pavyzdžiui, pirmojoje, prie Kristaus kapo, kur buvo nuristas akmuo, padėjome savo turėtus akmenis, tarsi nuo mūsų širdžių būtų nuritinti sunkumai. Nešiausi patį didžiausią akmenį (visai netyčia), jėga jį tokį padėti ir įsivaizduoti, kad viskas, kas sunku, lieka su juo.

Paskui stotelėje, kur prisiminėm Emauso mokinius ir jiems duoną laužantį Kristų (jei nepainioju stočių…) ir mes laužėme didelį kepalą namie keptos duonos. Jos pluta buvo tokia kieta (peilio neturėjome), kad broliui Egidijui, juokingiausiam iš visų brolių, teko duoną sulaužyti per kelį kiek visiems buvo nuostabos neįprastas vaizdas…

Kitoje vietoj, kur mokiniams duodama Šventoji Dvasia, pūtėme vienas į kitą, tarsi pūsdami Šventąją Dvasią buvo svarbu išsivalyti dantis prieš Šviesos kelią…

Ir dar labai gražus momentas, kai buvome apiberti grūdais tarsi mes būtume dirva, o tie, kas barsto – sėjėjai grūdų buvo plaukuose, už apykaklės, net prie juosmens.

Gali atrodyti vaikiška. Bet tik pradėk apie Dievą kalbėti perdėm rimtai, iškart protas nori imti viršų ir viską išaiškinti, viskam, kiekvienam Dievo “aspektui” rasti vietą lentynėlėje. Tada nebelieka Dievo. Nebelieka džiaugsmo. Tada dėmesys nukreiptas ne į Dievą, bet į jo sunorminimą ir supratimą “iki galo”.

Norėčiau apie Šviesos kelią, jo atsiradimą (kiek žinau, Šviesos kelio sumanytojas yra Tiberiados bendruomenės įkūrėjas brolis Morkus; jis išleido knygą, kurioje pristato Šviesos kelio idėją, stotis ir tekstus apmąstymams) parengti pranešimą Vatikano radijui. Įdomu, ar dar kas nors jį eina. Gal esate girdėję apie tai? Ar galbūt patys dalyvavote? Žinau, Gailestingumo šventovė Vilniuje po šv. Velykų kasmet eina. Bet gal dar kažkas kituose miestuose? Būtų įdomu sužinoti.

Taip pat kviečiu visus, kam būtų įdomu sudalyvauti Šviesos kelyje, ateiti į Vilniaus šv.Damijono maldos grupės rengiamą Šviesos kelią. Jis vyks Vilniuje gegužės 8 d., šeštadienį. Pradėsime 10 val. nuo Trijų kryžių kalno. Eisime apie porą valandų ir apie 12 val. turėsime šv. Mišias kažkurioje bažnyčioje centre (dar derinama, kurioje). Paskui – agapė. Paimkite vieną kitą sumuštinį ar skanėstą ir atsineškite visus širdies akmenis kad galėtumėte juos visus palikti kelyje

Į el.paštą kartais gaunu muitinės pranešimus spaudai. Jau kelintą kartą apsidžiaugiu geromis naujienomis pažiūrėkite, valstybės žmonės dirba!

Kovą muitininkai uždarė nelegalų cigarečių fabriką, tarp rūkalų aptiko ir sprogmenų

Lietuvos muitinės pareigūnai per pirmuosius tris šių metų mėnesius sulaikė prekių už daugiau nei 16 milijonų litų. Didžiausią sulaikytų prekių vertės dalį sudarė neteisėtai gabentos cigaretės. Jų muitininkai sulaikė 58 mln. vienetų už daugiau kaip 15 mln. litų.

Vien kovo mėnesį muitinės pareigūnai sulaikė cigarečių už 8 mln. 726 tūkst. litų.

Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai kovo pabaigoje sostinės Naujosios Vilnios rajone aptiko nelegalų cigarečių gamybos fabriką. Be cigarečių „West“ ir „Jing Ling“ falsifikatų, pareigūnai pogrindinėje įmonėje surado ir 8,5 tonas smulkinto tabako. Visos sulaikytos nelegalios produkcijos vertė – apie 3 mln. litų.

Nelegaliai gabenamus rūkalus kontrabandos vežėjai bandė slėpti ir po šaldytomis mėlynėmis, ir po šaldytos žuvies kroviniu. Šalčininkų kelio poste MKT pareigūnai 23 300 pakelių „Monte Carlo“ cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis aptiko iškrovę iš puspriekabės-šaldytuvo šaldytų mėlynių krovinį. Vilkaviškio rajone muitininkai sulaikė beveik 100 tūkst. litų vertės cigarečių „Sovereign“ kontrabandą. Nelegalūs rūkalai buvo palėpti po 20 tonų šaldytų sardinių kroviniu, kurį iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvą įvežė Rusijos pilietis.

Muitinės pareigūnai, atlikdami kratą aptiktame kontrabandinių cigarečių sandėlyje Kauno rajone, Kačerginės gyventojo namuose surado ir sprogmenų – septynias įvairaus dydžio kartonines tūteles su sprogstamąja medžiaga ir devynis detonatorius.

Kovo mėnesį muitininkai sulaikė ir 13 tonų alkoholio, įvertinto beveik 395 tūkst. litų. Kriminalistai Marijampolės apylinkėse likvidavo dvi nelegalaus alkoholio slėptuves, kuriose iš lenkiško langų ploviklio buvo gaminamas taip vadinamas „pilstukas“. Kretingos rajone pareigūnai aptiko naminės degtinės sandėlį, iš kurio konfiskuota 323 litrai alkoholio.

Iš viso per pirmąjį šių metų ketvirtį muitininkai sulaikė beveik 20 tonų nelegalaus alkoholio, įvertinto 587 tūkst. litų.

Palyginus su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, labai išaugo vidutinė prekių vertė vieno sulaikymo metu: šiais metais ji siekia 15,4 tūkst. litų, o 2009 m. buvo 2,7 tūkst. litų.