Viena mano draugė labai įsimylėjusi. Ir, kaip ir dera įsimylėjus, labai kankinasi. Klausiu jos, kodėl. Ji išsisukinėja. “Jis manęs nemyli”, – galiausiai išstena. Aš klausiu: “Iš kur tu žinai? Ar klausei jo, ar taip ir pasakė?”

“Apie tokius dalykus žmonės nekalba, – atkirto ji. – Tokius dalykus žmonės jaučia.”

Bet ar tikrai jaučia? Ar gali taip jau tiksliai nujausti, ką jaučia kitas? O gal reikėtų suabejoti, nepalikti vien jausmams spręsti apie kitą žmogų? Juk neturime ekstrasenso galių, kad iš vieno judesio, žvilgsnio ar daikto suprastume sudėtingą kito žmogaus jausmų pasaulį.

Gailime savęs iš įpročio

Jei kankinamės dėl minties, kad esame nemylimi, verčiau pasekime savo mintis. “Manęs niekada niekas nemylės, nes aš tokia ir tokia”; “Nesu verta meilės”; “Jeigu jis elgiasi taip, reiškia tikrai jam nepatinku”; “Jeigu jam patikčiau, jis tikrai padarytų tą ir tą”. Tiesiog neleidžiame kitam mūsų mylėti, nes ir patys, tiesą sakant, nemylime.

Ir ta kito nemeilė pirmiausia yra mūsų pačių nemeilė. Visa tai yra mūsų mintys, mūsų įsitikinimai ir mūsų nuostatos, kurios sukelia ar sustiprina tam tikrus neigiamus jausmus, bet tai nieko nesako apie kitą žmogų ir apie jo potyrius. Labai greitai pasidarome išvadas ir nė nemėginam susipažinti su kitu. O paskui patyliukais (arba garsiai) kenčiame. Net truputį juokinga. Patys sukeliame dramą.

Kas tau yra meilė?

Jeigu vaikinas nepuola muštis su visais dėl tavęs, tai nebūtinai reiškia, kad tavęs nemyli. Gal tiesiog reiškia, kad jis taikus arba objektyviai vertina savo jėgas, o gal tiesiog bijo. Kodėl imti ir nepaklausti jo, kodėl vis gi jis nepaleidžia kumščių, kai tau norisi, kad paleistų? Gal pasirodys, kad jis nė nenutuokia apie tai, nė nežino, kad tau to norisi… Arba jam muštis dėl merginos visai nereiškia meilės. Nes mes ir meilę suprantame skirtingai.

Žinau, kad tai be proto sunku – mėginti pažinti kitą. Kaip gali ko nors klausti, kai būnant šalia to žmogaus atima kvapą? Jau vien kad kvėpuoji yra didelis laimėjimas. Bet čia įsimylėjėliai galėtų “perlipti per save” ir kalbėti/klausti/klausyti/girdėti. Būti žmonėmis Nes kai trūksta informacijos, būtina jos prisikurti, gamta nemėgsta vakuumo, žmonės taip pat, ypač tokiuose gyvybiškai svarbiuose dalykuose kaip meilė.

• Įrašo temos: iš širdies

Parašykite komentarą, įsidėkitę citatą arba prenumeruokite įrašo komentarus (RSS 2.0).