Savaitgalį buvau Romoje prieš savaitę net nebūčiau apie tai pagalvojusi bet draugai ėmė ir pasiūlė o aš ėmiau ir sutikau

Jetau, kiek ten visko daug!!! Žmonių, mašinų, pastatų, istorinių paminklų, kultūrinių paminklų, šventų vietų, praeities, dabarties, reklamų, parduotuvių. Kartais atrodė, kad truputį per daug viskas netilpo galvoje.

O paskui ta gausybė beveik ir patiko. Supratau, kad svarbiausia džiaugtis “savo” Roma – tuo, kas tikrai įdomu ir teikia džiaugsmą.

Ir žinot, nustebau. Truputį gėda prisipažinti, bet man patiko tokie paprasti, net ne visai “romiški” dalykai. Pirmas tikrai malonus atradimas buvo vaisiai ypač mandarinai. Nuostabiai skanūs. Antras – mažos gatvelės su restoranėliais (primenančios Veneciją – kartu keliavusio Dainiaus pastebėjimas), kuriose jaučiausi gerai, ne per maža didžiulėse aikštėse ar prie gigantiškų statinių truputį pasimesdavau.

Trečia, kad Dievas nebūtinai nori mane sutikti didžiulėse bažnyčiose ir svarbiose šventose vietose. Daugeliu atveju jose nieko nepajutau, tik blaškiausi nuo gausybės svarbių objektų ir šurmuliuojančių turistų.

Norėjosi susikaupti ir pasakyti Dievui “labas” gera žinia, kad nebūtina važiuoti į Romą, kad tai padaryčiau pasirodo, jis visur yra ir turbūt dar labiau – mažuose dalykuose.  Labai panašu į Kalėdas, kai Dievas gimsta ne šv. Petro bazilikoj, bet kažkokioj niekam nežinomoj užeigoj tik su “tėčiu” ir “mama”.  Ir dar gal kokiu asiliuku, avytėm ir t.t.

Esu dėkinga už kelionę; pirmiausia bičiuliams Nerijui ir Visitai jiems gimė geneali mintis – pasiimti mane kartu už juos dėkoju Dievui. Be jo nieko nebūtų nutikę. Taip pat kolegoms, kurie išleido vieną dieną iš darbo ir tėvams, kad taip rūpinosi, kad man nieko netrūktų labai jums ačiū buvo labai gera

Ir visų labiausiai dėkoju Dainiui už meilę ir kantrybę jau seniai nesijaučiau taip pametusi galvą dėl ko nors atjaunėjau kokiu 10 metų dar pati nesuprantu, kaip tai galėjo nutikti; dėl nieko nesigailiu; esu už viską dėkinga. Labai myliu tave, Dainiau; labai noriu, kad būtum laimingas.

O visiems, kas dar nesiryžot pajudėti iš namų, linkiu keliauti ir mylėti. Net jei važiuosit į Balbieriškio kaimą aplankyti močiutės – galioja ta pati taisyklė. Keliauti, atrasti, būti atviram, mokėti nustebti, tikėtis ko nors dar nepažinto ir labai mylėti. Svarbiausia, ženkite pirmą žingsnį – nusipirkite bilietą o paskui jau kaip Dievas duos gero kelio!

• Įrašo temos: gražūs dalykai, iš širdies

Parašykite komentarą, įsidėkitę citatą arba prenumeruokite įrašo komentarus (RSS 2.0).