Dievo žodis – MP3 ausinuke
Jau apie metus savo MP3 grotuve esu įsirašiusi Naująjį Testamentą. Kažkada užsukusi į “Mūsų knyga” leidyklos knygyną “Pegasas” suradau dvigubą kompaktinę plokštelę su Evagelijomis, Apaštalų darbais, laiškais ir Apreiškimu Jonui. Tai – Gerosios Naujienos centro projektas. Tąkart už dvi kompaktines plokšteles su profesionalių diktorių įskaitytais tekstais sumokėjau apie 40 litų.
Iki šiol karts nuo karto paklausydavau. Ypač, kai reikėdavo atlikti fizinius darbus, pavyzdžiui, plauti grindis namie ar valyti dulkes.Viduje vykdavo keisti dalykai – tai didelis džiaugsmas ir laisvė, tai didelis suspaudimas, silpnumas ar net skausmas… Žinojau, kad Dievo žodis yra kažkas labai svarbaus, ir šitas žinojimas sunkiais momentais padėdavo nenumesti ausinuko, bet įsikibus į skudurą ar mašinos vairą (priklausomai nuo to, ką darydavau), klausytis toliau.
Įskaitytas Dievo žodis man ypač padėjo per Lietuvos jaunimo dienas. Nežinau, kaip būčiau ištvėrusi, jei ne galingas balsas ausyje. Draugai stebėjosi – kaip galiu vienu metu ir kažko klausyti, ir duoti užduotis, vesti susitikimą ar šiaip kalbėtis su žmonėmis. Kad jūs žinotumėte, koks tai gėris! Koks tai gėris, kai viduje, man nežinomu būdu, sruvena gyvybė. Išmokau, kad Dievo žodis yra gyvas, Jis yra asmuo, su savo savybėmis, veido bruožais, o svarbiausia – su didžiule meile žmonėms, didžiule, protu nesuvokiama ir nepaaiškinama meile; neišeina (ir nereikia mėginti) jo narstyti kaip dinozauro kaulelių, mėginant nuspėti gyvūno amžių ir nuo ko jis mirė. Tai žemina Dievo žodį, užgožia visą jame esančią galią, nukerta nuo jo visa tai, kas dieviška.
Kai aplink milijonas klausimų, milijonas darbų ir neištesėtų įsipareigojimų, “valdyti” Žodį – tai mažiausiai, ko norisi. Supranti savo ribotumą. Tada lengva būti nuolankesniam. Neturėdamas savo atsakymų, pasikliauji širdimi, kuri kvėpuoja Dievo žodžiu. Kaip gera yra pasikliauti širdimi, pasikliauti Dievu, kuris be perstojo tau kalba ir nori tau padėti! Dar neturėjau gražesnės patirties. Laisvės ir pasitikėjimo kitu, didesniu už mane, patirties.
Ir tai pasiteisino. Žurnalistų grupelės, kurią koordinavau, atsiliepimai pranoko bet kokius mano lūkesčius. Bet dar svarbiau – aš pamačiau tuos žmones, aš juos visa širdimi sutikau. Pabaigoje galėjau pasakyti, kuo jie nuostabūs, kur jų stiprybės, kokios jų dovanos. Apskritai, galėjau grožėtis Dievo kūryba labiau nei bet kada. Dar niekad nemačiau pasaulio tokio gražaus, tokio paprasto ir gražaus.
Dabar, kai tik turiu laisvą akimirką, vėl neriu į Dievo žodį. Kartais kyla abejonių, ar tai normalu, ar kitas neįsižeis, jei būsiu su ausinuku. “Patestuoju” ir, jei įmanoma, spaudžiu “play” 
jau nebeburnoju ant technologijų… Dėkoju Dievui, kad man, pasaulietei, savo pačios nuodėmių bijančiai paklydusiai avelei Dievas duoda tokį šansą – taip paprastai, be didelių pastangų, klausytis Jo.
Ir jums rekomenduoju. Tai geriausias vitaminas, kokį iki šiol esu “ragavusi”
Parašykite komentarą, įsidėkitę citatą arba prenumeruokite įrašo komentarus (RSS 2.0).