Pieva

Vyksta kova

Juokiamės iš tų, kurie kaip pamišę pasakoja mums apie velnią, jo egzistavimą, apsėdimus, jo veikimą. Kokios pasakos! Gal net šiame blog’e esu su švelnia ironija pavadinusi juos truputį trenktais. O pasirodo, su jais viskas gerai, net gi labai gerai 🙂 Duok Dieve, su mumis visais būtų taip pat gerai, kaip su jais.

Jau kurį laiką mano dėmesį atkreipia kunigų egzorcistų kategoriškumas. Jie labai konkretūs, neužsiima beletristika. Gėris arba negėris. Dalykai gydo žmogų arba negydo, nėra tarpinio varianto. Tiki horoskopais, prietarais arba netiki. Tiki Dievu arba ne. Jie nubrėžia aiškią liniją.

Kartais labai ant jų pykstu: nu kokie durniai, visiškai nemato platesnio konteksto. Taip yra, kai iš tingėjimo ar baimės (dažnai nesąmoningai) noriu pasilikti neaiškumo zonoje, kur viskas truputį gerai, truputį ne visai, truputį teisinga, truputį ne (bet juk čia nieko tokio, Dievas viską pataisys, aš gi bejėgė ir nieko negaliu pakeisti)…

Kai truputį prablaivėjų (tų pačių kategoriškų bambeklių „demonologų“ dėka), suprantu, kad eidama kad ir į mažiausius kompromisus, PASIRENKU bristi į šūdą iki kaklo. Pirmas žingsnelis (juk tai tik truputį) ir duodu garantiją, kad anksčiau ar vėliau vos nosies galiukas kyšos iš krūvos smirdančio ir gilyn traukiančio mėšlo.

Paklausite, kas man nutiko, ko taip karščiuojuosi… Esu pikta, kad mes taip lengvai pasiduodam velniui. Matau, kaip jis visur kiša savo trigrašį, kur bepažiūrėsi. Bent mėgina.

Kaip gerai, kad Kristus jau nugalėjo. Mes niekada nemirsime. Velnias tik patį procesą gali apkartinti, bet pabaiga – ne jo reikalas. Norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių tai atrastų ir kuo mažiau liūdėtų bei tenkintųsi tais menkais trupiniais, kuriuos velnias siūlo mainais už laisvę.

Esame laimingi. Niekas mūsų neįveiks, absoliučiai niekas, tik sustiprins ir apvalys. Drąsos!

Tags:

12 Responses to “Vyksta kova”

  1. gegužės 15th, 2010 at 21:32

    Žiedūnė says:

    Jau su tais, kurie „kaip pamišę pasakoja apie velnią“, nemanau, kad viskas labai gerai. Nes turi būti kažkoks saikas. Yra ir be velnio šiaip jau apie ką kalbėti. O dėl viso kito- sutinku 100proc. Ir atpažinti, kad čia velnias veikia tikrai ne pro šalį. Beje, aš velnią visai neseniai „atradau“. Ir kaip man palengvėjo gyvenimas!Pvz. einu daryti gero darbo, o man tokios mintys lenda: nepadarysiu, nepajėgsiu, apsišauksiu, geriau namie sėdėt ir pan. Ir topt į galvą- taigi čia velnias man tokias mintis kiša. Ir kaip ranka nuima:)

  2. gegužės 16th, 2010 at 14:53

    vycka says:

    O labai idomiai parašyta 😉 daar tikrai jau tikiu kad tau ne 16lika 😀

  3. gegužės 16th, 2010 at 18:51

    Daiva says:

    Visi mūsų poelgiai tarsi veidrodžiai – jie atspindi rojų arba pragarą. Kartais nuo šios minties pasijuntu kaip marionetė – lyg manyje veikia gėrio ir blogio jėga, o aš tik kūnas, paklustantis tai jėgai. Tada prisimenu, kad mes žmonės, nuo visų kitų gyvių skiriamės tuo, jog esame protingi, ir tai MES pasirenkame, ką atspindės mūsų žodžiai ar veiksmai. Ir tuo visuomet kažkas džiaugiasi – Dievas arba velnias. Ir aš stengiuosi pasirinkti gėrį.

  4. gegužės 18th, 2010 at 22:33

    Sigita says:

    Jėga, kokie jūs faini!

  5. gegužės 19th, 2010 at 7:46

    Justinas says:

    Galima užsimerkti ir nematyti daugybės dalykų, gyventi iliuzijose. Čia kaip chemija, kai jų pagalba pieši pasaulį tokį kokį nori matyti su vaivorykštėmis ir baltą/juodą, o ne toks koks yra. Kiekvienas renkasi savo kelią.

    Ir kas čia per WTF, savo silpnybes versti ant velnio? Jeigu tingi ar abejoji savo gebėjimais, tai čia ne velnio veikimas, o pačio/pačios problemos. Gyvenimo skauduliai, nesėkmės, kompleksai, auklėjimas ir t.t. Gana tų nesąmonių, kad visa kas bloga, ateina iš šalies „iš kitur“, a pats žmogiukas, tai gi geras aviniukas su Jėzuliu susikabinę eina.

    Jeigu žmogus galvoja ir abejoja, tai labai gerai. Tarkim, kad „Dievas“ yra. Tai kam jam, reikalingas bukas/kategoriškas pilietis viską priimantys be jokių pasvarstymų? Jeigu toks jūsų „Dievas“, tai fui fui fui.

  6. gegužės 19th, 2010 at 8:16

    Justinas says:

    Visai į temą Paskalis pasisakė: Men never commit evil so fully and joyfully as when they do it for religious convictions.

  7. gegužės 19th, 2010 at 9:32

    Sigita says:

    Tiesą sakai, Justinai. Nuo mūsų daug priklauso. Mes renkamės, kaip elgtis, ką galvoti, ką pasirinkti; tingėti ar ne; meluoti ar ne; vystyti gašlias mintis ar ne; baugščiai žvilgčioti į ateities nežinomybę ar ne ir t.t.
    Tik neatmesk ir to fakto, kad esama dvasių. Gal skamba labai mistiškai, bet tai labai konkretu ir daug paprasčiau nei mums, prisižiūrėjusiems šiuolaikinių mistinių trilerių, gali pasirodyti. Daug dalykų – gerų ir blogų – tikrai ateina ne iš mūsų. Kartais mums taip normalu elgtis vienaip ar kitaip arba mąstyti vieną ar kitą, kad rodos, jog tai ir esame mes. Bet tai ne visai tiesa. Asmuo ir veiksmai – netapatu. Mes nuolat gauname įvairiausių pasiūlymų ir mūsų smegenys renkasi, kaip į juos reaguoti. Ir čia suveikia visa tai, ką vardini: mūsų auklėjimas, kompleksai, ankstesnė skaudi patirtis, baimės, įsitikinimai.
    Psichologai skiria tikrąjį žmogaus „aš“ nuo jo viduje esančių veikėjų – nuotaikų, jausmų, charakterio bruožų. Man tai atrodo susiję. Esame laimingi ir gyvename ramybėje, kai galutinį sprendimą priima tikrasis žmogaus aš, kuris iš principo yra geras, nes siekia žmogaus gėrio (žmogus nesukurtas, kad susinaikintų, bet kad gyventų, augtų, daugintųsi, tobulėtų). O problemos (psichologinės ir kitokios) prasideda tuomet, kai paskutinį žodį taria kuris nors iš veikėjų – nuotaika, jausmas, įprotis, kuris paprastai atstovauja vieną kažkokį požiūrį, įsitikinimą, patirtį, veikimo būdą ir kuris turėtų būti tik patarėjas, tik vienas iš aktorių, o ne režisierius ar žiuri komisijos narys.
    Ir esu tikra, kad audros, vykstančios mumyse, tikrai yra pakurstomos piktososios dvasios, kurios tikslas – parodyti žmogaus nevertumą, jo gyvuliškumą ir negebėjimą rinktis gėrio.
    Ir mes dažnai ant šito „pasimauname“. Iš kur tas liūdesys ir neviltis? Iš įsivaizdavimo ir tvirto įsitikinimo, kad esame neverti meilės, kad tokie, kokie esame, negalime būti kažkam priimtini, neįmanoma, kad mus kažkas mylėtų. O juk tai – visiška nesąmonė. Esame iš principo gražūs. Esame sukurti pagal Dievo paveikslą. Ar Dieve yra nors lašelis tingėjimo, savanaudiškumo, puikybės? Nėra. Jei ne sužeidimai, aplink esantis blogis (pirmoji nuodėmė?) ir mes tokie būtume. Dėl to aš manau, kad reikia atrasti save kaip gerą kūrinį iš prigimties (Dievas nedaro klaidų). Ir patikėti Dievo žodžiu, kuris sako, kad vyksta kova tarp kunigaikštysčių, kuris ragina budėti, kovoti apsiginklavus dvasios ginklais ir pan. Dvasinis pasaulis nėra pasakų pasaulis, jis yra realus, yra mūsų kasdienybės dalis. Ačiū Dievui, kad yra Šventoji Dvasia, visagalio Dievo dvasia, kuri jau nugalėjo; mums nėra ko bijoti 🙂

  8. gegužės 19th, 2010 at 9:52

    Justinas says:

    „Tik neatmesk ir to fakto, kad esama dvasių.“ Pateik įrodymus paremtus moksliniu argumentais.

    „Ir esu tikra, kad audros, vykstančios mumyse, tikrai yra pakurstomos piktososios dvasios“ Savo tikruma grindi jausmais vidiniais ar logiškai paremtu moksliniu pagrindu.

    „Esame sukurti pagal Dievo paveikslą.“ Įrodyk tai, pasiremdama moksliniais įrodymais. Kiek žinau jau ir Vatikanas pripažįsta evoliucijos teoriją (mol nekonfliktuoja su Biblija, jeigu neskaitai pažodžiui). Tai šis tavo teiginys, tik sparnuota frazė.

    „Dvasinis pasaulis nėra pasakų pasaulis, jis yra realus, yra mūsų kasdienybės dalis.“ Tai tik teiginiai be argumentacijos.

    Žmonių fantazijos bei žmonių fantazijomis paremti dalykai ir telieka fantazija.

  9. gegužės 20th, 2010 at 10:36

    Sigita says:

    Matau, esi rimtai nusiteikęs. Man tai patinka. Jei tikrai įdomu, siūlau paskaityti Luis Gonzalez-Carvajal knygą „Toks yra mūsų tikėjimas“. Jis pakankamai moksliškai rašo apie krikščionių tikėjimo pagrindą.
    Taip pat rytoj, penktadienį nuo 20 val. iki 21.45 Marijos radijo eteryje vyks laida, pokalbis su egzorcistais. Manau, jie atsakys į tavo klausimus apie dvasinio pasaulio egzistavimą. Gali klausyti laidos internete: http://www.marijosradijas.lt arba per radiją (Vilniuje 93.1 FM; kitų miestų dažnius gali rasti internetinėje svetainėje).

  10. birželio 3rd, 2010 at 6:37

    Justinas says:

    Dėkui. Kartais netyčia paklausau apie egzorcistus, nežinau tik kaip laida vadinasi. Įdomiai pašneka, kad ir nevisai sutinku su idėjomis :).

  11. birželio 3rd, 2010 at 16:45

    Šarūnas says:

    Sigita,

    Paskaityk internetinės svetainės tapkgeresniu.lt puslapyje straipsniai straipsnį „Manipuliacija tiesa – piktojo klasta kovoje del mūsų sielų“. Labai artima tavo aprašytai temai.

  12. balandžio 26th, 2016 at 16:12

    Romualdas says:

    Sakoma, jog Piktasis nori, kad žmonės galvotų, kad jo nėra. Tada jam veikti yra daug lengviau.

Leave a Reply