Pieva

Širdies akmenis palik Šviesos kelyje

Ką tik grįžau iš Pažaislio, kur su Šv. Damijono maldos grupėmis ir Tiberiados broliais bei sesėmis ėjome Šviesos keliu. Tai buvo 11 stočių kelias, kurį eidami, apmąstėme įvykius po Kristaus prisikėlimo. Panašiai kaip Kryžiaus kelias, tik ne apie kančią, bet apie džiaugsmą ir gyvenimą po prisikėlimo.

Buvo gražu. Gamta visa nedrąsiai žaliuoja, daugelis šlaitų – pilni melsvų žibučių. Vienos stoties metu stabtelėjome pabūti tyloje ant marių kranto. Nuo kelių metrų šlaito matėme visą vandens telkinį. Neįmanoma nupasakoti žodžiais. Nuvažiuokite, jei turite progą.

Taip pat buvo gražu kai kuriose stotyse gauti užduočių. Pavyzdžiui, pirmojoje, prie Kristaus kapo, kur buvo nuristas akmuo, padėjome savo turėtus akmenis, tarsi nuo mūsų širdžių būtų nuritinti sunkumai. Nešiausi patį didžiausią akmenį (visai netyčia), jėga jį tokį padėti ir įsivaizduoti, kad viskas, kas sunku, lieka su juo.

Paskui stotelėje, kur prisiminėm Emauso mokinius ir jiems duoną laužantį Kristų (jei nepainioju stočių…) ir mes laužėme didelį kepalą namie keptos duonos. Jos pluta buvo tokia kieta (peilio neturėjome), kad broliui Egidijui, juokingiausiam iš visų brolių, teko duoną sulaužyti per kelį :) kiek visiems buvo nuostabos :) neįprastas vaizdas…

Kitoje vietoj, kur mokiniams duodama Šventoji Dvasia, pūtėme vienas į kitą, tarsi pūsdami Šventąją Dvasią :) buvo svarbu išsivalyti dantis prieš Šviesos kelią…

Ir dar labai gražus momentas, kai buvome apiberti grūdais :) tarsi mes būtume dirva, o tie, kas barsto – sėjėjai :) grūdų buvo plaukuose, už apykaklės, net prie juosmens.

Gali atrodyti vaikiška. Bet tik pradėk apie Dievą kalbėti perdėm rimtai, iškart protas nori imti viršų ir viską išaiškinti, viskam, kiekvienam Dievo “aspektui” rasti vietą lentynėlėje. Tada nebelieka Dievo. Nebelieka džiaugsmo. Tada dėmesys nukreiptas ne į Dievą, bet į jo sunorminimą ir supratimą “iki galo”.

Norėčiau apie Šviesos kelią, jo atsiradimą (kiek žinau, Šviesos kelio sumanytojas yra Tiberiados bendruomenės įkūrėjas brolis Morkus; jis išleido knygą, kurioje pristato Šviesos kelio idėją, stotis ir tekstus apmąstymams) parengti pranešimą Vatikano radijui. Įdomu, ar dar kas nors jį eina. Gal esate girdėję apie tai? Ar galbūt patys dalyvavote? Žinau, Gailestingumo šventovė Vilniuje po šv. Velykų kasmet eina. Bet gal dar kažkas kituose miestuose? Būtų įdomu sužinoti.

Taip pat kviečiu visus, kam būtų įdomu sudalyvauti Šviesos kelyje, ateiti į Vilniaus šv.Damijono maldos grupės rengiamą Šviesos kelią. Jis vyks Vilniuje gegužės 8 d., šeštadienį. Pradėsime 10 val. nuo Trijų kryžių kalno. Eisime apie porą valandų ir apie 12 val. turėsime šv. Mišias kažkurioje bažnyčioje centre (dar derinama, kurioje). Paskui – agapė. Paimkite vieną kitą sumuštinį ar skanėstą :) ir atsineškite visus širdies akmenis :) kad galėtumėte juos visus palikti kelyje :)

2 Responses to “Širdies akmenis palik Šviesos kelyje”

  1. Balandis 23rd, 2010 at 10:50

    Staford says:

    Eh aš ir norėjau dalyvauti… :(

  2. Balandis 23rd, 2010 at 10:56

    Sigita says:

    Bus Šviesos kelias Vilniuje, gegužės 8 dieną. Atvažiuok :) Pradedam 10 val. nuo Trijų Kryžių kalno.

Leave a Reply