Kodėl aš bėgu iš interneto?
Prieš Velykas žiūrėjau vieną iš Kino pavasario filmų, dokumentinį “Mūsų viešas gyvenimas” . Tai filmas apie vyruką, kuris ekperimentavo su viešumu. Jis norėjo išsiaiškinti, kokią įtaką žmonėms daro žinojimas, kad jie yra stebimi. Pasibaisėjau. Žmonės nebeturi jokių ribų, atsiskiria nuo savęs, eina iš proto, daro bet ką, ko paprašai, kaip zombiukai, kaip marionetės. Nebelieka tikrovės ir atsakomybės už tai, ką padarei. Tik tai, kas ką ir kiek parašė tavo bloge, facebooke ar diskusijų “kambariuose”.
Šiek tiek atpažinau save. Jau esu čia rašiusi, kad intensyviai tikrinu šio blogo lankomumą. Taip pat pastebėjau, kad tik įsijungusi kompiuterį, žiūriu į skype ikonėlę apačioje – ar niekas neparašys? Tai siaubinga. Net nupurtė, kai supratau, kokia priklausoma esu ir kokie spąstai visos tos priemonės gali man tapti…
Siūlau pažiūrėti šį filmą. Po jo užsidegiau dingti iš interneto. Ištryniau profilį facebooke, skype programą, ketinau ir pasiduodu.lt ištrinti negrįžtamai. Sustabdė tik mintis, kad būtų truputį negarbinga taip nieko nepaaiškinus dingti. Tegu lieka, o aš grįšiu čia, jei tikrai turėsiu pasakyti ką nors svarbaus. Ką nors tokio, kas būtų verta jūsų ir mano laiko, praleisto šioje keistoje internetinėje erdvėje.
Iki 
Parašykite komentarą, įsidėkitę citatą arba prenumeruokite įrašo komentarus (RSS 2.0).
Balandis 12th, 2010 at 15:00
Jei būtum pamačius ir filmą „Grėsmingas signalas“, tikriausiai atsisakytum ir mobilaus ryšio telefono
Tikiuosi, kad taip nenutiks 
Balandis 13th, 2010 at 9:29
Po tokio pareiškimo prisiminiau Šv. Faustinos Kowalskos gundymą sudeginti dienoraštį…
Balandis 13th, 2010 at 11:58
Atleisk, miela Sigita, bet aš pasibaisėjau, ką tu padarei. Internetas- mūsų bendravimo priemonė, būdas susisiekti, pažinti vieniems kitus. Aš apsidžiaugiau, kai atradau tavo blogą, daug informacijos, naudingų minčių. Daugelis įrašų verčia susimąstyti, tavo mintys tikrai naudingos, manau, ne man vienai. Ir tu sugalvojai dingti… Ką kalbi apie priklausomybę- esi teisi, bet gal reikėtų kažkaip kitaip su ja tvarkytis, nes juk nelupsi akies, jei ji skatina tave nusidėti. Nemanau, kad Jėzus, taip sakydamas, turėjo galvoj, kad mes vaikščiotume be akių…Kita vertus, tu geriau save pažįsti, o Dievas- užvis geriausiai.
Balandis 14th, 2010 at 9:19
Jūs aišku teisūs. Mano pirmoji reakcija (kaip man būdinga) karšta ir radikali. 2+2=4, ar ne? Jei internetas gali kenkti, reikia jo atsisakyt, tiesa? Bet ar tikrai internetas? Juk ne. Ir filme rodomas ne paties interneto kenksmingumas, bet viešumo jausmo problema. Sužeistos širdies pasimetimas tarp tikrovės ir iliuzijos, kuriai internetas – tik skleidimosi priemonė.
Visgi, skypui ir facebookui bent kol kas sakau ne. Taip pat ne sakau google analytics – programai, kuri rodo blogo lankomumą. Tegu atleidžia visi, kam tai pakenks ar ką tai įžeis. Sigutei reikia patirti truputį daugiau tikrovės
O kalbant apie “mobiliaką”, to filmo nemačiau, tik girdėjau apie jį
eidama miegoti telefono nebededu taip arti lovos, kaip anksčiau 
man pavojinga žiūrėti dokumentinius filmus!!! 
Ačiū jums už palaikymą. Pažau rašyti.
Balandis 15th, 2010 at 12:53
Sigita, dėl facebook ir skype pritariu. Pats išsitriniau facebook, o skype – ji pas mane tiesiog kaip žinučių gaviklis.
O dėl pasiduodu.lt – šį blog’ą aš esu rekomendavęs keliems žmonėms. Tu rašai nuoširdžiai ir pateiki puikių minčių pamąstymui. Tu rašai apie gyvenimiškus dalykus ir tai yra puiku. Aš manau, kad jei rašai tik tada, kai nori pasidalinti su kitais, tai yra nuostabu.
Balandis 19th, 2010 at 22:15
Kopmiuteris ir internetas yra tik priemonės. Kaip ir visa kita. Pačios savaime priemonės nėra blogos, jų reikšmė ir poveikis mums priklauso tik nuo mūsų pačių. Paprasčiausias vanduo gali būti priemonė mums palaikyti gyvybę, nusiprausti ir būti švariems; kita vertus, vandens pagalba galime padaryti ir daug blogo, jeigu jį naudosime piktiems tikslams, galime pilti jo per daug ir taip supūdyti savo pasodintus augalus, galime jame paskandinti gyvą padarą ir taip jį nužudyti!
Lygiai taip pat ir internetas, apie kurį čia kalbama. Jo nauda ar žala mums priklauso nuo to, kokiems tikslams juo naudosimes. Aš dažniausiai internetą naudoju sužinoti man svarbius dalykus. Tokiu būdu patekau ir į šį nuostabų puslapį, pilną teisingų, įkvepiančių, stiprinančių minčių. Už tai labai dėkoju autorei!
Internetas yra tas pats mūsų pasaulis, tik perkeltas elektroninę erdvę. Juk gyvenime veikiame pagal savo nuostatas, įsitikinimus, tikėjimą, svajones. O juk žmonių pilna visokių. Taip ir internetas. Man tiesiog liūdna žinoti, jog žmonės “marinuoja” savo laiką visokiems Facebook`ams, bulvariniams skaitalams, teleserialams, lietuviškoms laidoms, kurios seniai išėję iš bet kokių moralės ir žmogiškumo rėmų.
Tačiau savo gyvenimą kuriu pati ir einu ten, kur man atrodo teisinga, skaitau tai, kas man atrodo reikalinga. Jei ne internetas, prieš šias Velykas nebūčiau pamačiusi tokių vertingų filmų kaip “Paskutinis Kristaus gundymas”, “Misija” ir kitų. Internetas taip pat puikus patarėjas, kokias knygas skaityti, ir būtent atleidimo tema radau vieną nuostabią knygą, taip pat patekau į šį puslapį ir perkaičiau daug nuostabių minčių.
Taigi, miela Sigita, nereikia bijoti ar vengti dalykų. Tu esi labai protinga, ir tikiu, kad žinai, kaip internetą naudoti tikslingai ir protingai. Kurk jame gėrį, kaip iki šiol darei. Ir AČIŪ tau už tai
Gegužė 23rd, 2010 at 19:32
mm..man tai kazkaip atrodo, kad kartais smsinis bendravimas blogiau, nei skaipas…
Gegužė 24th, 2010 at 23:01
Monikut, jei sunku bendrauti SMS’ais, kurį laiką tiesiog nerašyk jų. Visai gera pabūti ne ryšyje