Atvirumas, kuris sujaudino iki gelmių
Ką tik grįžau iš “Iššūkio” laidos, kurioje kalbinome du jaunuolius. Jie abu buvo narkomanai, yra praėję reabilitaciją ir bando iš naujo kurti gyvenimus.
Neįsivaizduojate, kokį patyriau gėrį.
Jų istorijos baisios. Bet tie žmonės yra tikri. Jie atviri. Be jokio pasidemonstravimo, pasipuikavimo, pasipūtimo. Toks įspūdis, kad tai įaugę jiems į kraują. Prisistato: aš – priklausomas nuo narkotikų. Natūralus, paprastas, tiesus pokalbis. Jie nesidrovėdami, nesislapstydami kalba apie savo žemumas, kaip susileisdavo, kaip vogdavo, kaip meluodavo. Tai paliečia širdį, ypač, kai pasakoja apie Dievo buvimą šalia net didžiausiose nesąmonėse ir savęs žudyme: tu darai nesąmones, o Dievas lieka šalia ir vis tiesia pagalbos ranką, vis remia ir traukia iš viso to šūdo.
Girdėti tokius dalykus – kaip gyvojo vandens šaltinis veidmainystės, apsimetinėjimo, mėginimo pasirodyti, kuo nesi, dykumoje. Dėkoju Dievui už priklausomų žmonių dovaną. Dėkoju Dievui už nesuvokiamą Jo gerumą.
Siūlau paklausyti laidos kartojimo 1 val. nakties iš penktadienio į šeštadienį arba pirmadienį (lapkričio 9 d.) 16 val.
Parašykite komentarą, įsidėkitę citatą arba prenumeruokite įrašo komentarus (RSS 2.0).
Lapkritis 4th, 2009 at 19:20
kalbant apie Dievą. http://god.lt
Lapkritis 6th, 2009 at 14:18
Labai gražus darbas. Švieskite viltį visiems, ne tik priklausomybės ligomis sergantiems.
pagarbiai-
Lapkritis 6th, 2009 at 15:10
o kokie tų vyručių vardai? turiu įtarimą, kad galiu juos pažinot.
Lapkritis 7th, 2009 at 15:03
Simonai, ačiū už nuorodą
Mintis, kad Dievo nėra, labai padeda griūti iliuzijoms apie Dievą. Visgi tikiu, kad Jis yra 
tik ne toks, kokį Jį isivaizduojame esant.
Liutaurai, ačiū už palaikymą.
Kriste, tų vaikinų vardai – Paulius ir Kristianas. Prieš laidą jie juokavo, kad gal ims ir atsiras kokių žmonių, kurie yra nukentėję nuo jų priklausomybės siautimo metu. Jei pažįsti juos iš tų laikų, kviesčiau susipažinti su jais dar kartą