Pažintis su sekmininku komentarai

Autorius: dinas

dinas — Thu, 10 Dec 2009 17:20:01 +0000

o man nera skirtumo katalikas ar protestantas. dievas tas pats. na gal skirtumas kad katalikai to dievo vardu daugiau zmoniu iszude

Autorius: Sigita

Sigita — Mon, 02 Nov 2009 18:12:54 +0000

Ačiū, Dariau. Visiškai sutinku

Autorius: Darius

Darius — Sat, 31 Oct 2009 14:11:44 +0000

Bet jeigu mes nesivadovausime protu tai negalėsime atskirti gerų ketinimų nuo blogų. Kartais piktasis pasislepia po angeliuko rūbais ir apsvaiginti jausmų mes tikime, kad tai geri ketinimai. Dievas žmogų sukūrė protaujantį, kad žmogus suvoktų Dievo žodžius ir juos skirtų nuo piktojo žodžių.
1 Tes 5,21
2 Kor 13,5
Be abejo, žmogaus gyvenimas be jausmų yra negyvas, o žmogus besivadovaujantis tik logika – užprogramuotas robotas. Žmogus yra jaučianti butybė, tačiau protas reikalingas, kad žmogus laisva valia rinktųsi kelią (link Dievo, ar su piktuoju) ir orientuotųsi kur jis yra. Išgyvenimai, kuriuos jaučiame artėdami link Dievo, mums aiškiai parodo, kad tai yra gyvasis Dievas.
Dievą galima įrodyti racionaliai. Tačiau tai nieko nekeičia žmoguje! Pokytis ateina su viltimi ir tikėjimu, kuris pasireiškia meile.

O baimė yra vienas iš didžiausių mus kaustančių priešų.
1 Jn 4,18

Autorius: Sigita

Sigita — Thu, 29 Oct 2009 12:49:52 +0000

Taip, ačiū Dievui už jausmus, kuriuos Jis leidžia jausti (nors kartais, pavyzdžiui, didelė baimė labai kankina, neduoda ramybės, arba tas pats svaigulys tiek apima, kad nebegaliu normaliai gyventi ir atlikti pareigų). Nuolat turiu prisiminti, kad Dievas, meilė ir tikėjimas yra daugiau nei jausmai.

Autorius: Danielius

Danielius — Thu, 29 Oct 2009 09:20:31 +0000

na, kai kurie iš mūsų kartais, priešingai, pernelyg nori viską protingai paaiškinti.
ačiū Dievui, kad tau Bažnyčia sukelia svaigulį, o ne nuobodulį.

Autorius: Sigita

Sigita — Thu, 29 Oct 2009 01:59:31 +0000

Ačiū, Danieliau. Iš tiesų, galbūt be reikalo taip plačiai apibendrinau. Gal teisingiau būtų sakyti, kad mano tikėjimas yra labiau jausminis, nes esu moteris, o to vaikino sekmininko – daugiau paremtas protu, kaip vyro. Nors man kartais atrodo (vėlgi galbūt dėl to, kad žiūriu pro savo “akinius”), kad mūsų Bažnyčios žmonės truputį per daug pasiduoda jausmams – arba Dievas sukelia jausmą (svaigulį, euforiją ar baimę, kaltę) arba Jo nėra visai. Toliau mąstant vėl galėčiau sau paprieštarauti – toks įspūdis gali susidaryti dėl matomos Bažnyčios dalies (davatkėlių? neseniai atsivertusių ir aktyvių bažnyčioje žmonių?), o kiek visko yra Bažnyčioje, ko negali pamatyti, kas yra tik Dievui žinoma! Taigi, tikrai lieka tema svarstymams ir tyrinejimams.
(P.S. Tik dabar pamaciau, kad rasau be lietuvisku raidziu… Atsiprasau.)

Autorius: Danielius

Danielius — Wed, 28 Oct 2009 14:00:56 +0000

katalikų tikėjimas labiau moteriškas, nei protestantiškas? nesutikčiau. kiekvienam kriškčioniui būtina ir mylėti, ir mąstyti. o katalikui juo labiau. turime tokių dalykų, kaip dogmos ir Dievo buvimo “įrodymai”, kaip hierarchija ir kova su erezijomis. tiek šventi vyrai, tiek šventos moterys pagal savo pašaukimą turi savo nepakeičiamą vietą Katalikų Bažnyčios istorijoje (Ignacas Lojola ir Teresėlė, Tomas Akvinietis ir Teresė Avilietė).
šiaip jau nuolankumą Dievui iš visų pasaulinių religijų labiausiai pabrėžia musulmonai, bet nuo to jie nėra moteriški. ir mečetėse ten tik vyrai…

Autorius: Sigita

Sigita — Mon, 26 Oct 2009 20:32:32 +0000

gražu, kad ir jūs galvojate apie tai. Monika, man labai artima tai, ką tu pasakoji. Manau, nereikia bijoti protestantų, kad jie mus pavilios galime išmokti iš jų gerųjų dalykų ir pasistengti išvengti to Dievo pakinkymo saviems tikslams, apie kurį kalba Darius. Labai įdomūs jūsu komentarai!

Autorius: Monika

Monika — Mon, 26 Oct 2009 13:20:49 +0000

man irgi patinka protestantų pasitikėjimas Dievu ir drąsa kalbėti apie Jį, apie Jėzų.. kartais atrodo, kad kai kurie (pabrėžiu, kai kurie:), ne visi:)) katalikai apie Jėzų kalba arba kaip apie kažkokį rūstų vyrutį iš maldaknygių paveiksliukų, arba iš vis apie jį nekalba.. mane žavi protestantų (nežinau, gal irgi tik kai kurių:)) kalbėjimas GYVAI apie GYVĄ Kristų, tokį, na.. tikrą Žmogų ir tikrą Dievą, kuris veikia čia ir dabar mūsų gyvenimuose… kažkaip tą pirmąsyk labai pastebėjau “Sielų” festivaly prieš kelis metus Klaipėdoj, ten dauguma buvo protestantų, tai man buvo taip gražu.. pirmą kartą patraukė ieškoti to GYVOJO Jėzaus, nes iki tol man jis atrodė toks.. nu.. nuobooodus.. toks negyvas.. aišku, jau kartais būna ir per daug, kai žmogus išeina į sceną ir šaukia :”Jėzus, Jėzus, Jėzus”, ką nors tokio nu kaip čia pasakius.. protestantiško ta kita prasme padaro bet tai čia visiem taip būna, ne tik mūsų broliam protestantam. tai va. aš net buvau užsidegus nueit kada į jų pamaldas ar į kokią bendruomenę pabendraut, paklaust, kaip tas Jėzus iš tikro atrodo(aišku, dėl savo nuolatinio “dirbušimtąmilijonųdarbų” nenuėjau:(). Jau buvau išsigandus, kad blyn, pereisiu dar taip netyčia į protestantišką bažnyčią (tai nėra blogai, bet nu vis tiek:)), bet tikrai, kaip Sigutė minėjo – pagalvojau, jau kas mane tikrai laiko, tai Marija. Nes be jos tai tikrai negalėčiau:) ir taip norėtųsi, kad broliai protestantai ją irgi priimtų.. a, ir dar šiaip, Bažnyčia, jos tradicija, popiežius, šventųjų pavyzdžiai.. kai pamąstai, atrandi daug dalykų:) nu bet žodžiu, gražu, kad galime vieni kitus papildyti:) super. ekumenizmas yra jėga. labai džiaugiaus, kai kartą buvo į maldos grupę atėjus mergina protestantė, tikrai:) tokia bendrystė:)

ale ir prirašiau.

Autorius: Darius Malys

Darius Malys — Sat, 24 Oct 2009 20:18:13 +0000

Įdomūs pastebėjimai protestantizmo bėda yra ta, kad ten nemažai žmonių Dievą padaro priemone savo egoistiniams tikslams. Dievas turi būti mūsų tikslas, o ne priemonė.
Iš tikro šiandieninė kapitalistinė sistema yra smarkiai įtakota protestantiškos etikos. Dievas buvo priemonė, o kai atsirado daugiau pinigų – Dievas ir nebereikalingas… Bet čia per plati tema internetui.
aš nesmerkiu protestantų – ir ten yra gerų dalykų. Tačiau mano nuomone religija yra vertinga tik tiek, kiek ji moko mylėti.