Gyvenimas yra gražus
Yra žmonių šalia manęs, į kuriuos nekreipdavau dėmesio. Ieškojau gyvenimo kitur, o jis buvo čia pat.
Pas mus Lazdynuose, šv. Jono Bosko bažnyčioj kasryt 7 val. vyksta rytinės Mišios. Neseniai pradėjau vaikščioti ten (kažkaip savaime atsikeldavau anksčiau, tai nutariau prasmingai pradėti dienas). Ten ateina dauguma močiutės ir diedukai. Iš pradžių manęs tas nejaudino. Aš sau, jie -sau. Tik po kiek laiko pradėjau suprasti, kad neveltui esu ten, kur esu. Pamačiau tikrus žmones. Ne beveidę masę senukų, apie kuriuos maniau viską žinanti, bet kiekvieną jų atskirai. Tai įmanoma per ramybės palinkėjimą Mišiose.
Kokie jie gražūs! Kiekvieno veide matyti vis kažkokia kitokia istorija, patirtis, kitoks likimas – skausmas, nusiminimas, viltis, šviesa, smalsumas, džiaugsmas. Kiekvienas tas seniukas turi savo istoriją, savo gyvenimą.
Pradėjau po Mišių neskubėti namo, bet pasistengti su kiekvienu jų paėjėti, pasikalbėti. Kiekvienas jų – tikras lobis, turtas. Jų patirtis, jų atvirumas, jų troškimai ir baimės, jų vaikai, anūkai, jų gyvenimai – man nusišypsojo didelė laimė, kad galiu pažinti tuos žmones, galiu mesltis su jais. Žinau, kad jie, būdami geri ir jau ne tiek daug mąstantys apie save, deda daug vilčių į jaunimą. Kelios močiutės sakė ir poterėlį už mane užmetančios 
“Kad gerą vyrą gaučiau” Dieve, kaip tai gražu! Pati intencija – norėti laimės kitam.
Taip mano vaikščiojimas į Mišias (iš principo einu į Mišias dėl savęs, dėl savo augimo, deja, tik kartais dėl Dievo) tapo gėriu kitiems – močiutėms ir seniukams, kurie džiaugiasi, bažnyčioje matydami jauną žmogų. Matot, nieko nedarau, o kiti laimingi. Ar gali būti kas geriau?!
Man labai įstrigo Nick‘o pasakyti žodžiai: “Jei esu čia dėl dar vienos sielos, kad pasakyčiau jai apie Kristų, ir kad ji gali praleisti amžinybę su Juo, vadinasi mano gyvenimas nėra beprasmis”. Man tai – didelė viltis. Jei Dievas sukūrė mane dėl šitų senučiukų Lazdynuose, bent dėl vieno iš jų, to pakanka, kad būčiau laiminga, kad dėkočiau Dievui už gyvenimą.
Tikrai, gera norėti mažai. Gera, kai laimei užtenka mažų dalykų.
Parašykite komentarą, įsidėkitę citatą arba prenumeruokite įrašo komentarus (RSS 2.0).
Lapkritis 24th, 2009 at 22:39
Smagu dėl tavęs.Vyresnieji turi daug teisingo ir naudingo ateičiai patyrimo, tik dažnai nėra kam perduoti. O jiems taip reikia ryšio. Jei tu būni ta ryšininke tarp praeities ir ateities, tai tau padės gyvenime ne lipti laipteliais aukštyn, o šokuoti per kelias pakopas.