Esi tobulas, kai myli
Šiandien turėjau džiaugsmą dalyvauti filosofinėse brolio Tomo Marijos (šv. Jono bendruomenė) paskaitose. Noriu jums pacituoti kelias lektoriaus mintis. Pirmoji dalis apie išmintį – žemiau. Antroji mane palietusi tema – meilė kaip vienintelė tobulumo išraiška.
“Kas yra gėris?
Niekada negalime apibrėžti gėrio. Mano draugo idėja, esanti manyje, yra menkesnė nei tikrasis draugo buvimas. Reikia patirti gėrį. Kaip aklam gali paaiškinti, kokia yra spalva? Esame akli gėrio atžvilgiu.
Gėrio “kokybės”:
I. Pažeidžiamumas. Kai myliu ar esu mylimas, atskleidžiu savo pažeidžiamumą; atskleidžiu gilųjį trapumą. Draugo širdis yra labai pažeidžiama, saugome ir slaugome jo širdį. Kuo labiau myliu, tuo labiau atiduodu savo širdį.
II. Tyrumas. Savo gelmėje draugas yra labai paprastas. Kai žmonės nemyli, viskas atrodo labai sudėtinga.
III. Kai myliu ar esu mylimas, atskleidžiu tai, kas brangiausia. Mylimame žmoguje yra tai, kas brangu. Matome draugą kaip kažką labai brangaus ir norime, kad joks blogis jam nenutiktų.
Dvasinė meilė. Kaip gimsta ir auga?
Kai atskleidžiu draugo širdį. Pažinus atsiranda trauka. Tai trauka, kviečianti mane pasirinkti jį mylėti (ne kaip skaniai kvepiančio patiekalo “trauka”, kuri kyla natūraliai).
Esu liūdnas, kai nemyliu ar nepakankamai myliu. Meilė ištrina liūdesį, ji – priešinga liūdesiui. Kai atsiduodu, meilės viduje yra troškimas eiti dar toliau. Keista… Jau atsidaviau, bet tai gimdo dar didesnį norą duoti. Atsiveriu, mžpamatau kito žmogaus širdį, suvokiu šitos dovanos dydį, noriu dar daugiau mylėti.
Kai myliu, kažkas manyje yra tobula. Yra pilnas atsiskleidimas. Vertė, jėga, malonumas – tik daliniai. Kai myliu, mano būtis neturi kur toliau eiti. Meilė – tai išbaigtumas, išsiskleidimas iki galo.
Jei ilgai nematau draugo, neatsiduodu jam meilėje, lieku netobulume.Kai nemyliu, išlaikau gebą mylėti.
Geba mylėti yra manyje. Noriu mylėti, nenoriu likti netobulumo lygmenyje. Esu traukiamas į tobulumą. Kaip paaiškinti šia trauką, jei nesu tobulas? Kaip galiu paaiškinti, kad esu atsidavęs draugui, bet esu traukiamas dar labiau jam atsiduoti?
Egzistuoja būtis, kuri iš vidaus mane traukia link vis didesnio tobulumo. Tobulumas mane traukia ir taip suteikia egzistavimą. Egzistuoti – tai būti patrauktam tobulumo.”
Parašykite komentarą, įsidėkitę citatą arba prenumeruokite įrašo komentarus (RSS 2.0).