Pieva

Šeši vyro žingsniai į gyvenimą

Vyrą subrandina vienas po kito pasibeldžiantys gyvenimo etapai.
Berniukas, nuotykių ieškotojas, karys, mylimasis, karalius, 223_3504x2336_300dpi_all-free-download.comišminčius. Tai šešios pakopos, kuriomis per gyvenimą žengia vyras. Kas esminga kiekvienoje iš jų ir kaip sutikti jų iššūkius?

Atsakymai į šiuos klausimus – susitikime su „Gyvojo vandens“ vadovu Andrew Chambers „Šeši vyro žingsniai į gyvenimą“. 

Susitikimas vyks lapkričio 24 dieną, antradienį, 19 val. (po vakaro šv. Mišių) Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6).

Daugiau informacijos el. paštu gyvasisklaipeda@gmail.com arba telefonu 8 613 63988.

***

Andrew Chambers yra psichoterapeutas, konsultuoja krikščionis ir padeda žmonėms siekti gyvenimo.  Iš savo tėvynės Anglijos  jis persikėlė į Suomiją, kur vadovauja „Gyvojo vandens“ programų nacionaliniam padaliniui, yra „Gyvojo vandens“ Europos vadovų komandos narys. Drauge su žmona Sirkku augina tris dukras.

Palaiminimai

Lankau Šv. Ignaco Lojolos dvasines pratybas. Jose kiekvieną dieną apie ką nors mąstome. Kai mąstėme apie palaiminimus, gavome užduotį parašyti mums skirtus palaiminimus. Dalinuosi saviškiais, gal ir jus įkvėps:

Palaiminta aš, kai moku džiaugtis šia diena, nes taip visas gyvenimas bus džiaugsmingas.

Palaiminta aš, kai visiškai pasitikiu Dievu, nes visada turėsiu pagrindą po kojom.  Read the rest of this entry »

Kai noriu prašyti, aš sakau…

Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams, ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.

Kodėl? Read the rest of this entry »

Trys būdai, kaip pasireiškia velnio veikimas

1. Reliatyvumas. Nėra vienos tiesos. Kiekvienas pasirenka, ką laikyti tiesa.

2. Individualizmas. Žmogui nereikia kitų. Jis pats sau pakankamas ir pats sau fainas.

3. Puikybė. Už mane geresnių nėra. Šiame pasaulyje egzistuoju tik aš ir tik mano poreikiai.

Visus tris būdus vienija savanaudiškumas, egocentrizmas, viskas nukreipta į ego, į mane. Read the rest of this entry »

Motinos maldoje sugraudino mane iki ašarų

Antradienį dalyvavau krikščionių moterų susibūrime „Motinos maldoje“. Rodos, nieko ypatingo – brandaus amžiaus moterys giedojo giesmes, kalbėjo maldas, judėjimo įkūrėja liudijo, kaip Dievas veda ją ir visą bendruomenę.

Taip, ko gero, viskas paprastai ir būtų pasibaigę, jei ne paskutinė vakaro dalis. Kiekviena mama gavo po kelis apskritus lapelius, ant kurių užrašė savo vaikų vardus.

Susidarė ilga eilė moterų, kurios norėjo savo vaikus įdėti į Jėzaus rankas, atiduoti juos prie Viešpaties kryžiaus. Jos po kelias klaupėsi prie nediduko stalelio ir tyliai kalbėdamos maldas dėjo lapelius su vaikų vardais į krepšelį prie kryžiaus. Read the rest of this entry »

Intrigos, Dostojevskis ir Idiotas

Skaitau Dostojevskio knygą Idiotas. Intrigos intrigėlės. Kad brolis vestų „gerą variantą“, sesuo pusę metų lankosi svečiuose pas žmones, pas kuriuos šiaip nė neitų… Kiek vargo!

Skaitydama vis stebiuosi – juk tai vyksta ir gyvenime! O aš vis ignoruoju tai, vis neįvertinu, kad aplink mane irgi verda intrigų puodas.

Guodžiuosi, kad aš – kaip Idiotas, kuriam nerūpi, kas ką slapčiomis rezga. Kuris gal net nesupranta apie intrigų galimybę.

Ir sau, ir jums rekomenduoju kantriai perskaityti šią knygą iki galo.

Šv. Juozapas bandė pakeisti padangą

Neseniai bažnyčia šventė šv. Juozapo dieną. Lyg tyčia tą dieną prakiuro automobilio padanga. Ratlankis jau lietė žemę, važiuoti su tokia nebegalėjau. Bbjaurybė ratas taip užrūdijo prie stebulės, kad negalėjau jo nuimti.

Dieve, galvoju, kur teisybė? Viską padariau – damkratu automobilį pakėliau, varžtus atsukau (kaip specialiai neapmokyta moteris labai daug padariau), ir dar ne pabaiga.

Rankos purvinos ir tepaluotos. Į darbą vėluoju. Stoviu ir svarstau, ką daryti. Read the rest of this entry »

Penktadienio košmaras ir šviesa tunelio gale

Nuovargis užkniso juodai. Pavargau. Ketvirtadienį ir penktadienį paprastai man būna riesta. Pirmosiomis savaitės dienomis atiduodu visas jėgas, o paskui tikiuosi, kad savaitė trečiadienį per stebuklą baigsis.

Tada iš nuovargio susipykstu su savimi ir visu savo vidiniu pasauliu ir svajoju, kaip pabėgsiu į negyvenamą salą, kur nebūtų net malonių merginų, siūlančių nemokamą kokoso pieno kokteilį… kur nebūtų NIEKO!!! Net manęs. Gal nebent Dievas.

Tai va. Penktadienis… Scenarijus kartojasi. Mano smegenys jau plūduriuoja vienumoje ir palaimoje, o kūnas vis dar sėdi redakcijoje ir sutelkęs paskutines jėgas dėlioja žodelį prie žodelio, kad straipsnis dar būtų panašus į straipsnį. Read the rest of this entry »

Pasaulio katalikai Didįjį penktadienį melsis rožinį

Kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas Facebooke parašė:

Sveiki visi,
Įsivaizduokite, kas būtų, jei viso pasaulio katalikai melstųsi rožinį tą pačią dieną! Taip buvo 1573 m. spalio mėnesį, kai, visiems krikščionims meldžiantis rožinį, Europa buvo išvaduota nuo galingojo turkų laivyno invazijos.

Tad šių 2013 m. Didįjį penktadienį, kovo 29 d., visi melskimės rožinį už taiką pasaulyje ir dorovinių vertybių sugrįžimą į mūsų bendruomenes.

Prašytume šią žinią išsiųsti visiems katalikams iš jūsų adresų sąrašo ir paprašyti, kad jie šią žinią išplatintų visiems katalikams iš jų adresų sąrašų. Su šiomis intencijomis vienykimės vienoje iš galingiausių maldų dieną, kurią galima priskirti prie sakraliausių mūsų liturginiuose metuose.

Telaimina Jus visus Dievas!

Jei teisingai supratau, tai yra dvasininko Bastin Joseph pasiūlymas.

KVIEČIU MELSTIS KARTU :) penktadieniais katalikai kalba kančios slėpinius. Kaip kalbėti rožinį, rasite čia.

Geroji naujiena: Dievas nėra vyras

Šiandien namuose skaitėme Jean Vanier knygą „Į Jėzaus slėpinį – skaitant Evangeliją pagal Joną“. Man įstrigo mintis, kad Dievas nėra vyras. Jis yra Dievas. Pagal savo paveikslą Jis sukūrė žmogų – vyrą ir moterį. Dievas neturi lyties. Jėzus jį vadina Tėvu, parodydamas, kokie artimi jie yra.

Nenoriu pasakyti, kad garbinam kažkokį ono – belytę būtybę. Tiesiog Dievas yra didesnis nei mano galva išneša. Jis netelpa į jokią lytį.

Iki šiol maniau, kad Jis – senukas, kaip vaizduoja įvairūs religiniai paveikslai. Arba brandaus amžiaus vyras. Bent jau toks, kaip Jėzus. Bet ne. Tai tik žmogiškas būdas Jį vaizduoti, nes žmonėms reikia atvaizdų. Dievas nėra vyras.

Ir tai tokia gera naujiena!!! Man tai reiškia, kad aš, moteris, turiu vietą Dieve. Esu jame. Jis talpina ir mane. Ir gal net dar daugiau – jei likčiau vienintelė žemės gyventoja, aš pilnai atspindėčiau Dievą! Nesu Dievui svetimkūnis, kaip dažnai man atrodė. Esu kilusi iš Jo. Tarp mūsų yra panašumų!

Dievas yra arti manęs, Jis kalba per mano mintis ir troškimus. Nesitikėjau to. Visuomet jausdavausi kažkokia esanti dar labai toli nuo Dievo. Mąstydavau: „Jei padarysiu tą ar aną, va tada tai būsiu Jam priimtina.“

Bet ne. Jau dabar esu Jam brangi. Esu Jo „šonkaulis“, daugiau, Jo paveikslas. Aš, 27 metų, emocijų mėtoma ir vėtoma, isterikuojanti ir panikuojanti, silpna ir meilės ištroškusi, stipri ir kovinga moteris, esu visagalio Dievo paveikslas.

Man reikia laiko, kad tai suprasčiau… Į galvą netelpa…

Bet tai kai gerulis!!! Va čia tai bent!